2026-10-22 37 Peržiūros

Kauną vadiname krepšinio, studentų ir modernizmo miestu. Tačiau medicina – dar viena sritis, kurioje Kaunas užima ypatingą vietą Lietuvos istorijoje. Čia daugiau nei prieš šimtmetį pradėti rengti gydytojai, pastatyta viena moderniausių to meto ligoninių Europoje, o šiandien sudėtingas operacijas medikams padeda atlikti robotinės sistemos. Kauno medicinos istorijoje netrūksta ir gerokai netikėtesnių faktų.

Seniau nei prieš šimtmetį

1919 m., Lietuvai dar tik kuriant savo valstybines institucijas, Kaune pradėti organizuoti Aukštieji medicinos kursai. Šaliai labai trūko gydytojų, todėl jų rengimas tapo vienu svarbiausių uždavinių. 1922 m. įkurtame Lietuvos universitete pradėjo veikti Medicinos fakultetas, kuriame buvo rengiami ne tik gydytojai, bet ir farmacininkai, odontologai bei veterinarijos specialistai.

Taip Kaunas tapo vienu svarbiausių Lietuvos medicinos mokslo ir gydytojų rengimo centrų.

Ligoninė, kuri stebino Europą

1937 m. Žaliakalnyje pradėtos statyti universiteto klinikos. Jų projektą parengė tarptautinį konkursą laimėjęs prancūzų architektas Urbainas Cassanas. 1940 m. duris atvėrusi 663 lovų ligoninė buvo viena moderniausių to meto gydymo įstaigų Europoje.

Palatose buvo įrengti radijo imtuvai, pacientų iškvietimo šviesos signalizacija, modernios vėdinimo sistemos. Pastatus jungė požeminiai tuneliai. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo apie 14 mln. tarpukario litų – milžinišką sumą to meto Lietuvai.

Vos atidarytos klinikos virto karo ligonine

Moderni gydymo įstaiga taikiai dirbo vos metus. 1941–1944 m. Kauno klinikos buvo paverstos Vokietijos kariuomenės ligonine, kurioje buvo gydoma iki 5 tūkst. sužeistųjų. Vokiečiams pasitraukus, pastatus perėmė sovietų kariuomenė ir įkūrė savo karo ligoninę.

Nors klinikų pastatai per karą išliko nesugriauti, jų turtas buvo išgrobstytas, o fasadai perdažyti maskuojančia spalva. Tik 1945 m. klinikos vėl buvo perduotos civilinei sveikatos apsaugai.

Medicinos universiteto sienose – Dariaus ir Girėno paslaptis

Viena netikėčiausių Kauno medicinos istorijų susijusi su legendiniais lakūnais Steponu Dariumi ir Stasiu Girėnu. Antrojo pasaulinio karo metais, artėjant sovietų kariuomenei, jų palaikai buvo slapta užmūryti Medicinos fakulteto Centrinių rūmų sienos nišoje.

Apie slėptuvę žinojo vos keli žmonės. Lakūnų palaikai buvo atrasti tik po maždaug dvidešimties metų.

Kaune išaugo ištisos Lietuvos medikų kartos

1950-1989 m. Kauno medicinos institutas parengė apie 9 500 gydytojų, 2 300 farmacininkų ir 2 200 odontologų. Iš viso maždaug 14 tūkst. specialistų, kurių daugelis vėliau dirbo įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

2010 m. susijungus Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai, buvo įkurtas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriame šiandien rengiami tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatos specialistai.

Nuo senovinių vaistinių iki robotinės chirurgijos

Kauno senamiestyje veikiantis Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus saugo senovinius chirurginius instrumentus, vaistų gamybos įrangą ir istorinių vaistinių interjerus. Čia galima pamatyti, kaip medicina atrodė prieš šimtą ir daugiau metų.

O šiandien Kauno klinikose jau naudojamos technologijos, apie kurias anuomet medikai galėjo tik svajoti. 2026 m. jos tapo pirmąja ligonine Baltijos šalyse, įdiegusia naujausios kartos „da Vinci“ robotinę chirurginę sistemą. Ja atliekamos sudėtingos urologinės, žarnyno ir ginekologinės operacijos. Sistemą valdo chirurgas, tačiau robotiniai instrumentai leidžia dirbti itin tiksliai, mažiau traumuojant aplinkinius audinius.

Šiandien Kauno klinikos yra didžiausia daugiaprofilė gydymo įstaiga Lietuvoje, o LSMU toliau rengia naujas medikų kartas.

Nuo pirmųjų medicinos studentų auditorijų iki robotinės chirurgijos: Kaunas jau daugiau nei šimtmetį prisideda prie Lietuvos medicinos pažangos.

Šaltiniai: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno klinikos

Nuotr. KTU ASI archyvas