Daugeliui rytas be kavos atrodo neįsivaizduojamas. Ji padeda išsibudinti, lydi darbo pertraukas ir yra tapusi maloniu ritualu, tačiau riba tarp saikingo vartojimo ir per didelio kofeino kiekio ne visada akivaizdi. Ar skanaujate?
Kada kava padeda?
Kavoje esantis kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl gali padidinti budrumą, pagerinti dėmesio koncentraciją ir trumpam sumažinti nuovargį. Būtent dėl šios priežasties kavos puodelio dažnai griebiamės prieš darbą, mokslus ar ilgesnę kelionę.
Kofeinas taip pat gali pagerinti fizinį pajėgumą, ypač atliekant ištvermės ar intensyvias treniruotes. Vis dėlto jo poveikis priklauso nuo dozės ir individualaus organizmo – vieniems kava padeda jaustis energingesniems, kitiems sukelia nemalonių pojūčių.
Kofeinas gali laikinai padidinti energijos sąnaudas ir riebalų oksidaciją, todėl jo dažnai būna svoriui mažinti skirtuose papilduose. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad vien kava padėtų reikšmingai sumažinti kūno svorį.
Kavos pupelėse taip pat yra biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų – antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių polifenolių.
Kai kurie stebėjimo tyrimai saikingą kavos vartojimą sieja su mažesne tam tikrų ligų rizika. Tokia sąsaja nuosekliau pastebima Parkinsono ligos atveju, o duomenys apie Alzheimerio ligą nėra tokie vienareikšmiai. Be to, stebėjimo tyrimai parodo sąsają, bet neįrodo, kad būtent kava tiesiogiai apsaugo nuo šių ligų.
Kada kavos tampa per daug?
Naudingas kofeino poveikis gali greitai pasikeisti, jeigu jo suvartojama daugiau, nei organizmas toleruoja. Vieniems keli puodeliai per dieną nesukelia jokių nemalonių pojūčių, o kiti jau po vieno stipresnio kavos puodelio pajunta nerimą, rankų drebėjimą, dirglumą, padažnėjusį širdies plakimą ar juntamus permušimus.
Kava gali pabloginti ir miego kokybę. Kai kuriems žmonėms kofeinas, suvartotas artėjant miegui, gali pailginti užmigimo laiką ir sutrumpinti miegą. Universalios taisyklės, kiek valandų iki miego būtina atsisakyti kavos, nėra, tačiau jautresniems žmonėms jos verta vengti antroje dienos pusėje.
Jeigu ryte sunku atsikelti, o dieną energiją nuolat tenka palaikyti kava, gali susidaryti uždaras ratas: kofeinas trikdo miegą, o prastas miegas skatina gerti dar daugiau kavos.
Kai kuriems žmonėms kava taip pat gali sustiprinti rėmenį ar kitus refliukso simptomus. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad tuščiu skrandžiu geriama kava savaime būtų žalinga visiems – svarbiausia stebėti individualią organizmo reakciją.
Įprotis ar priklausomybė?
Reguliariai vartojant kofeiną organizmas prie jo gali prisitaikyti, todėl tam pačiam poveikiui pasiekti kartais prireikia vis didesnio kiekio. Staiga atsisakius kavos gali pasireikšti galvos skausmas, mieguistumas, nuovargis, dirglumas, prastesnė nuotaika ar sunkesnė koncentracija.
Tai gali rodyti fizinę priklausomybę nuo kofeino, tačiau ji nebūtinai reiškia priklausomybės sutrikimą. Sunerimti verta tuomet, kai kavą sunku riboti nepaisant nemalonių simptomų, ji nuolat trikdo miegą arba be kofeino tampa sunku normaliai dirbti ir jaustis žvaliai.
Kava gali būti maloni kasdienybės dalis, tačiau ji neturėtų tapti vieninteliu būdu kovoti su nuolatiniu nuovargiu. Geriausias orientyras – ne tik kofeino kiekis ar puodelių skaičius, bet ir savijauta.
Jeigu kava netrikdo miego, nedidina nerimo ir nesukelia nemalonių fizinių pojūčių, tikėtina, kad pasirinktas kiekis jūsų organizmui yra tinkamas.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
