Kas padės miestui atlaikyti ateities iššūkius?

Kaip užtikrinti, kad net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis Klaipėdoje nenutrūktų įprastas gyvenimas, veiktų svarbiausios paslaugos, o verslas ir gyventojai jaustųsi saugūs? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota dienraščio „Klaipėda“ surengtoje konferencijoje „Atsparūs. Miestas ir uostas“, kurios viena pagrindinių rėmėjų tapo bendrovė „Mano BŪSTAS“.

Penkiose diskusijose nacionalinės ir vietos valdžios atstovai, verslo lyderiai, ekonomistai bei mokslininkai aptarė svarbiausius regiono iššūkius ir sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos ateitis.

Konferencijoje kalbėta apie infrastruktūros patikimumą, aplinkosaugos iššūkius, ekonomikos stabilumą, visuomenės susitelkimą ir energetinį saugumą. Visas penkias diskusijas vienijo esminė mintis – krizėms būtina ruoštis iš anksto, o atsparumas kuriamas ir strateginiais valstybės sprendimais, ir kasdieniais darbais.

Būtent ši mintis artima ir konferenciją parėmusiai bendrovei „Mano BŪSTAS“. Jos kasdienė veikla – daugiabučių techninė priežiūra, inžinerinių sistemų patikimumo užtikrinimas, gedimų prevencija ir operatyvus avarijų šalinimas – yra viena iš daugelio grandžių, padedančių užtikrinti sklandų miesto gyvenimą net ir sudėtingomis aplinkybėmis.

Klaipėdos meras: pasirengimas negali laukti

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjęs Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad atsparumas turi būti ne deklaracija, o realiais veiksmais užtikrinamas gyventojų saugumas.

„Nuoširdžiai noriu padėkoti šios konferencijos organizatoriams už labai prasmingą temą“, – sakė A. Vaitkus.

Mero teigimu, nuolatinis pasirengimas ir pratybos yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad miestas gebėtų tinkamai reaguoti tiek į technines avarijas, tiek į didesnio masto grėsmes. Dabartinė geopolitinė situacija tik sustiprina poreikį sprendimus priimti nelaukiant kritinių aplinkybių.

Ypač daug dėmesio A. Vaitkus skyrė Klaipėdos infrastruktūrai, kurios reikšmė peržengia miesto ribas. Uostas, geležinkeliai, pagrindinės transporto jungtys ir energetikos objektai yra svarbūs ne tik ekonominei veiklai, bet ir visos valstybės saugumui.

Diskusijoje akcentuota būtinybė stiprinti susisiekimo infrastruktūrą, užtikrinti karinio mobilumo galimybes ir plėtoti geležinkelio jungtis su strategiškai svarbiomis uosto teritorijomis.

Infrastruktūra – patogumo ir saugumo klausimas

Pirmojoje konferencijos diskusijoje dalyvavę susisiekimo ir finansų viceministrai, Klaipėdos miesto bei rajono merai ir uosto vadovas nagrinėjo, ar dabartinė regiono infrastruktūra būtų pajėgi atlaikyti didesnius išbandymus.

Vienu svarbiausių klausimų tapo susisiekimo jungčių trūkumas. Aptarta pietinio Klaipėdos aplinkkelio, Jakų žiedinės sankryžos pertvarkymo ir alternatyvių transporto maršrutų svarba.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad ekstremalios situacijos atveju svarbu užtikrinti tiek karinės technikos judėjimą, tiek ir sklandžią gyventojų evakuaciją.

Ekspertai pabrėžė, kad miesto atsparumą lemia ne vien infrastruktūros objektų skaičius ar jų techninė būklė. Ne mažiau svarbu, ar skirtingos institucijos gebėtų koordinuotai veikti, ar būtų užtikrintas maisto tiekimas, viešųjų paslaugų prieinamumas ir komunalinių įmonių darbas.

Aplinkosauga: grėsmės, kurių kasdien nepastebime

Antrojoje diskusijoje dėmesys krypo į aplinkosaugą. Mokslininkai ir vandentvarkos specialistai aptarė klimato kaitos keliamas rizikas, dažnėjančias liūtis, potvynius, krantų eroziją bei vandens taršą.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas atkreipė dėmesį, kad net vieną ar dvi paras trunkantis vandens tiekimo sutrikimas galėtų tapti rimtu iššūkiu miestui.

Klaipėdos universiteto mokslininkai kalbėjo ir apie mažiau pastebimas grėsmes – mikroplastiką, vaistinių medžiagų likučius bei kitus teršalus, kurie vandens telkinius pasiekia su nuotekomis.

Diskusijoje išryškėjo svarbi išvada: Klaipėdos aplinkosaugos problemos negali būti sprendžiamos vien miesto pastangomis. Nemuno baseinu į Kuršių marias ir Baltijos jūrą patenkanti tarša rodo, kad atsakomybę turi prisiimti ir kiti Lietuvos regionai.

Stiprus verslas – stiprios valstybės pagrindas

Trečiojoje diskusijoje ekonomistai ir verslo lyderiai kėlė klausimą, ar valstybė gali būti saugi neturėdama stiprios ekonomikos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo, kad ambicingiems gynybos finansavimo tikslams įgyvendinti būtina stipri ekonomika, kuri pajėgtų sukurti tam reikalingus išteklius.

Ekonomistė Elena Leontjeva pabrėžė palankesnės verslo aplinkos ir spartesnių sprendimų būtinybę. Diskusijoje kalbėta apie reguliavimo naštą, investicijų pritraukimą, konkurencingumą ir technologinius pokyčius.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos BEGA vadovas Laimonas Rimkus išskyrė glaudaus verslo, miesto ir uosto bendradarbiavimo svarbą.

Bendra diskusijos kryptis buvo aiški: verslo atsparumas tiesiogiai susijęs su valstybės gebėjimu užtikrinti gyventojų gerovę, finansuoti viešąsias paslaugas ir pasirengti galimoms krizėms.

Visuomenės atsparumas prasideda nuo pasitikėjimo

Ketvirtojoje diskusijoje nagrinėtas tautinių bendruomenių vaidmuo, pilietiškumas ir informacinis saugumas.

Kultūros ministras Lukas Alsys, Tautinių mažumų departamento vadovas Dainius Babilas ir bendruomenių atstovai kalbėjo apie būtinybę mažinti visuomenės susipriešinimą, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir užtikrinti patikimos informacijos prieinamumą.

Ypatingas dėmesys skirtas dezinformacijos rizikai. Pabrėžta, kad informacijos trūkumas ar kalbos barjerai gali sudaryti palankias sąlygas nepatikimiems informacijos šaltiniams plisti.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad visuomenės atsparumas neatsiejamas nuo žmonių gebėjimo kritiškai vertinti informaciją, pasitikėti vieniems kitais ir jaustis visaverte valstybės dalimi.

Energetinis saugumas: kas nutiktų sutrikus tiekimui?

Paskutinėje konferencijos diskusijoje energetikos ministras Lukas Savickas, Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas ir bendrovės „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis aptarė pasirengimą galimiems energijos tiekimo sutrikimams.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad energetikos sistemą išbando ne tik geopolitinės grėsmės, bet ir gamtos stichijos, techniniai gedimai bei hibridiniai incidentai.

Diskusijoje pabrėžta būtinybė užtikrinti, kad nutrūkus elektros tiekimui svarbiausios miesto įstaigos ir infrastruktūros objektai galėtų tęsti veiklą.

Ši tema ypač aktuali gyventojams, nes nuo patikimo energijos tiekimo priklauso šildymas, vandens tiekimas, ryšiai, sveikatos priežiūra ir daugelis kitų kasdienių paslaugų.

Konferencija parodė, kad atsparumas daugiau nei vien pasirengimas išskirtinėms nelaimėms. Tai ir kasdienis darbas, užtikrinantis, kad mieste veiktų svarbiausios sistemos, būtų prižiūrima infrastruktūra, o gyventojai galėtų jaustis saugiai.

Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad diskusijos apie Klaipėdos ir visos Lietuvos atsparumą nesibaigia vienu renginiu. Tai ilgalaikė iniciatyva, skatinanti valdžios, verslo, mokslo ir visuomenės dialogą.