2026-10-15 291 Peržiūros

Spalio 15-ąją minima Baltosios lazdelės diena. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje yra vietų, kurių raidą stipriai veikė žmonių, turinčių regėjimo negalią, bendruomenės. Čia kūrėsi jų darbovietės, gyvenamieji namai, mokymosi ir kultūros erdvės. Kai kurių šių vietų paskirtį galima atpažinti ir šiandien.

Kasdien einame tomis pačiomis gatvėmis ir dažnai net nežinome, kodėl vienoje miesto dalyje atsirado tam tikri pastatai, takai ar visa bendruomeninė infrastruktūra.

XX amžiuje Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prie aklųjų gamybinių-mokymo kombinatų telkėsi žmonių, turinčių regėjimo negalią, darbo vietos. Greta buvo statomi gyvenamieji namai, veikė bibliotekos, mokymo ir kultūros erdvės.

Spalio 15-ąją minima Baltosios lazdelės diena – proga prisiminti, kaip šios bendruomenės keitė Lietuvos miestus.

Vilnius: kodėl išsiskiria Skroblų gatvė?

Skroblų gatvė ir jos apylinkės yra viena ryškiausių su žmonių, turinčių regėjimo negalią, bendruomene susijusių Vilniaus vietų.

XX a. antroje pusėje čia buvo statomi gyvenamieji namai, o 1964 m. Skroblų g. 19 iškilo Aklųjų kombinato pastatas. Jame vienu metu dirbo apie 1500 žmonių.

Svarbus buvo ne tik darbas ar būstas. Žmonių savarankiškam judėjimui buvo pritaikoma ir aplinka – orientuotis padėjo taktiliniai paviršiai, metaliniai turėklai ir kiti orientyrai.

Todėl Skroblų gatvės aplinka yra vienas iš pavyzdžių, kaip žmonių, turinčių regėjimo negalią, bendruomenė paliko pėdsaką pačioje Vilniaus miesto struktūroje.

Kaunas: kvartalas, kuriame tilpo beveik visas gyvenimas

Kauno istorija prasideda dar anksčiau.

1926 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos aklųjų suvažiavimas ir buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. 2026-aisiais organizuotam Lietuvos žmonių, turinčių regėjimo negalią, judėjimui sukanka 100 metų.

Vėliau Savanorių ir Taikos prospektų prieigose susiformavo savita miesto dalis. Čia buvo žmonių, turinčių regėjimo negalią, darbovietės ir gyvenamieji namai, telkėsi įvairios kasdienės paslaugos.

Todėl ši teritorija kartais apibūdinama kaip savotiškas „miestas mieste“: nemaža gyvenimo dalis galėjo vykti viename kvartale.

Klaipėda: uostamiesčio istorija prasidėjo Švėkšnoje

Klaipėdos atvejis turi netikėtą posūkį.

1953 m. nusprendus steigti aklųjų kombinatą, Klaipėdoje tinkamų patalpų neatsirado. Todėl veikla iš pradžių pradėta Švėkšnoje, o į Klaipėdą perkelta 1959 metais.

1972 m. uostamiestyje atidarytas naujas specialiai kombinatui pastatytas gamybinis korpusas. Archyviniuose kadruose galima pamatyti jame dirbusius žmones, turinčius regėjimo negalią, bei tuometę darbo aplinką.

Šios istorijos tęstinumas matomas ir šiandien – Šviesos g. 3 veikia iš buvusio kombinato išaugusi „Regseda“.

Šiauliai: nuo fanerinės taros iki Brailio rašto

Šiauliuose 1953 m. žmonės, turintys regėjimo negalią, pradėjo gaminti fanerinę tarą „Elnio“ kombinatui.

1956 m. įsteigtas savarankiškas Šiaulių gamybinis-mokymo kombinatas, o po ketverių metų pastatytas jo gamybinis pastatas.

Tačiau tai buvo ne tik darbovietė. Čia organizuoti kursai, žmonės mokyti Brailio rašto, veikė vakarinio mokymo klasės.

Įdomu, kad ši istorija turi labai aiškų tęsinį. Žemaitės g. 102 šiandien veikianti „Aksida“ gamina ir taktilinius planus bei gaminius su Brailio raštu.

Vieta, kurioje kadaise žmonės patys mokėsi Brailio rašto, šiandien prisideda prie aplinkos pritaikymo kitiems.

Panevėžys: kai darbas būdavo atvežamas į namus

Panevėžio aklųjų gamybinis-mokymo kombinatas pradėjo veikti 1951 metais.

Plečiantis veiklai, čia atvykdavo žmonių, turinčių regėjimo negalią, iš įvairių Aukštaitijos vietų. Ilgainiui Staniūnų gatvės teritorijoje telkėsi darbo, gyvenimo ir bendruomeninės erdvės.

Vienas iškalbingiausių faktų – vienu laikotarpiu apie 300 žmonių, turinčių regėjimo negalią, dirbo savo namuose. Darbui reikalingos medžiagos ir užduotys jiems būdavo pristatomos. Staniūnų gatvės aplinka iki šiol primena šį Panevėžio istorijos etapą.

Šiandien tikslas – ne atskira miesto dalis, o prieinamas visas miestas

Per kelis dešimtmečius požiūris gerokai pasikeitė. Anksčiau žmonių, turinčių regėjimo negalią, būstas, darbas ir paslaugos dažnai buvo telkiami vienoje miesto dalyje. Šiandien siekiama, kad žmogus galėtų kuo savarankiškiau judėti ir gyventi visame mieste.

Tam padeda taktiliniai paviršiai, garsiniai šviesoforai, Brailio raštu pateikiama informacija ir kiti aplinkos prieinamumo sprendimai.

Tačiau iššūkių vis dar yra įvairiuose Lietuvos miestuose. Todėl spalio 15-ąją minima Baltosios lazdelės diena – proga ir atsigręžti į istoriją, ir įvertinti šiandieninę aplinką.