Pamatykite: įspūdingoje kolekcijoje – beveik 8 000 paukščių plunksnų

„Dviejų identiškų plunksnų, kaip ir snaigių, nebūna“. Tai – aistringo gamtos mylėtojo Mindaugo Ilčiuko, kurio įspūdinga paukščių plunksnų kolekcija artėja prie 8 000 eksponatų, žodžiai. Kokių rečiausių plunksnų esama didžiausioje Lietuvoje kolekcijoje, kuriai jau daugiau nei 20 metų savo laisvalaikį skiria miškininkas?

Kaip susidomėjote paukščių plunksnų kolekcionavimu?

Įdomus, gyvas, judrus ir margas plunksnų pasaulis įtraukė dar vaikystėje. Daug laiko praleisdavau stebėdamas paukščius, jų elgesį. Įdomu tai, kad šerdamiesi paukščiai keičia susidėvėjusias plunksnas naujomis, todėl kartais galima rasti pavienių pamestų plunksnų. Ypač jų gausu vasaros viduryje, kai paukščiai intensyviai meta plunksnas prieš rudeninę migraciją. Tokios plunksnos ir patraukė mano dėmesį.

Kiekviena plunksna yra unikali, skiriasi viena nuo kitos tiek dydžiu, tiek forma ar spalva. Dviejų identiškų plunksnų, kaip ir snaigių, nebūna! Šiuo metu kolekcijoje turiu daugiau kaip 130 rūšių Lietuvos paukščių plunksnų, kurias renku ir kelionių metu.

Visai neseniai pradėjau rinkti ir domestikuotų bei nelaisvėje laikomų ne vietinių paukščių plunksnas – dėl įvairovės.

Kokia buvo pirmoji surasta plunksna?

Būdamas moksleivis radau kėkšto (Garrulus glandarius) sparno dengiamąją plunksną, kuri dėmesį patraukė savo ryškiomis spalvomis – mėlynais ir juodais raštais.

Vėliau sekė kitos – margos ir vienspalvės, didelės ir mažos plunksnos… Jas identifikuoti buvo tikras iššūkis. Tuomet nebuvo „Google“ paieškos paukščių nuotraukų. Tekdavo skaityti aprašymus knygose ir pagal specifinį raštą atpažinti plunksnas.

Kokių rūšių paukščių plunksnų kolekcijoje daugiausia?

Daugiausia – didžiosios anties (Anas platyrhynchos), kurapkos (Perdix perdix), rudosios devynbalsės (Sylvia communis) ir lėlio (Caprimulgus europaeus) plunksnų.

Kurie Lietuvos paukščiai jus ypač žavi?

Bene labiausiai savo unikaliu gyvenimo būdu žavi čiurliai (Apus apus). Jų stichija – oras. Tai – paukščiai, kurie gali gyventi ore nenusileisdami ant žemės pailsėti. Čiurliai gaudo maistą, geria, renka lizdui medžiagą ir net miega skraidydami, o nutūpia tik perėti kiaušinių ir maitinti jauniklių.

Šių skrajūnų plunksnos randamos nedažnai, tačiau kartais ir šie vikruoliai pakliūva plėšrūnams. Pasitaiko, kad nuo žemės negalinčius pakilti čiurlius pribaigia katės, todėl svarbu neišleisti savo augintinių be priežiūros. Tenka rasti sudraskytų čiurlių plunksnų likučių ar netgi sparnų dalių.

Kokią rečiausią plunksną esate radęs?

Turiu keletą retenybių. Lietuvoje yra tik kelios vietos, kur gyvena reti paukščiai – bitininkai (Merops apiaster). Tai – pats spalvingiausias mūsų paukštis, pasižymintis ne tik ryškiai žalia, oranžine, geltona, bet ir raudona, mėlyna ir kitomis spalvomis.

Vis bandydavau atrasti jų gyvenamojoje aplinkoje pamestų plunksnų, tačiau pastangos buvo bergždžios. Prieš porą metų keliaudamas po Europą Vengrijoje atsitiktinai radau bitininkų koloniją, kur radau keletą pamestų pavienių bitininkų plunksnų. Šie eksponatai puikuojasi kolekcijoje.

Atsitiktinai pavyksta rasti ir kitų itin retų paukščių – vapsvaėdžių (Pernis apivorus) – pavienių plunksnų. Jų kolekcijoje turiu tris: dvi iš rytų, ir vieną iš vidurio Lietuvos. Esu radęs kelias itin reto ir atsargaus paukščio – juodojo gandro (Ciconia nigra) – plunksnas. Šis paukštis gyvena dideliuose miško masyvuose, atokiai nuo žmogaus kaimynystės.

Kokios plunksnos jums turi ypatingą emocinę reikšmę?

Bene pati vertingiausia plunksna yra išlikusi nuo pirminės kolekcijos rinkinio, rasta 2002 metais – nendrinės lingės uodegos plunksna. Ši plunksna ilgus metus buvo neidentifikuota, nes yra netipinės spalvos. Tiesa, daugelis kolekcijos plunksnų turi savo istoriją.

Kuo jus labiausiai žavi plunksnos?

Plunksnos – unikalus struktūrinis darinys, kurį turi tik paukščiai. Tai – sudėtingiausia kūno padengimo struktūra iš visų stuburinių gyvūnų. Plunksnos paukščiams suteikia galimybę skristi, plaukti, pasislėpti ar kaip tik komunikuoti su gentainiais. Stiprios sparnų plunksnos atlaiko didžiules apkrovas ir vėjo pasipriešinimą skrydžio metu.

Tvirta plasnojamųjų plunksnų sandara (stiprus stiebas ir tvirtos vėtyklės) leidžia paukščiams mėgautis skrydžiu. Uodegos (vairuojamosios) plunksnos taip pat ypatingos. Jos sudaro plokštumą, kuri, paukščiui išskleidžiant ar pakreipiant uodegą, padeda manevruoti ore.

Kai kurios paukščių rūšys, ypač perinčios ant žemės, pasižymi slepiamąja plunksnų spalva ir raštais. Dėl tokio margumo paukščiai gerai užsimaskuoja ir tampa beveik nepastebimi. Vieni geriausių slapukų tarp Lietuvos paukščių – lėliai (Caprimulgus europaeus), kurių unikalus raštas imituoja žievės margumą. Net iš arti stebint paukštį sudėtinga jį išskirti iš aplinkos.

Plunksnos padeda paukščiams prisitaikyti prie jų gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, pelėdų sparnų plasnojamosios plunksnos yra ypatingos sandaros ir užtikrina labai tylų skrydį, o štai genys savo tvirtomis uodegos plunksnomis gali remtis kopinėdamas medžių kamienais.

Ar plunksnas renkate gamtoje, ar randate ir kitais būdais?

Pradžioje visas plunksnas rasdavau gamtoje, tačiau plečiantis kolekcijai prie šios veiklos prisidėjo ir draugai bei pažįstami. Kartais į kolekciją patenka ir įdomesnių padovanotų eksponatų. Kartais sulaukiu pranešimo apie rastą negyvą ar sudraskytą paukštį – plunksnos atsiduria kolekcijoje.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Vienas pagrindinių sunkumų – kolekcijos apsauga nuo kenkėjų, drėgmės. Plunksnas gali sugriaužti įvairūs kailiagraužiai, todėl svarbu laikyti sandariai dėžėse. Taip pat svarbu užtikrinti, kad nebūtų drėgmės – taip neįsiveis pelėsis.

Daug laiko „suvalgo“ ir pats kolekcijos tvarkymas, ypač – parsinešus naujų paukščių plunksnų. Tuomet jos tvarkomos, nuvalomos, surūšiuojamos, išdėliojamos ir suklijuojamos ant kartono lapo. Šis darbas reikalauja atidumo, kruopštumo ir kantrybės. Tvarkingai sudėtos plunksnos yra aprašomos – klijuoju etiketę, kurioje nurodau informaciją apie paukščio rūšį, plunksnos radimo vietą ir datą.

Kolekcijai išaugus, svarbu tvarkingai kataloguoti eksponatus. Šiuo metu kolekciją sudaro daugiau kaip dešimt A4 formato segtuvų ir du A3 formato segtuvai, kuriuose plunksnos sudėtos pagal giminingas paukščių šeimas ar klasifikaciją.

Kolekciją ir toliau pildysiu. Šiuo metu užsibrėžtas tikslas – surinkti 10 000 plunksnų.

Ar viešai demonstruojate savo kolekciją?

Visos plunksnos tarnauja edukaciniuose pranešimuose, kai tenka pasakoti apie paukščių prisitaikymą prie aplinkos ar specifinę gyvenseną.

Prieš keletą metų plunksnų kolekcija buvo eksponuojama Biržuose ir Ignalinoje. Tiesa, šios kolekcijos eksponavimas nėra paprastas.

Neseniai įkūriau „Facebook“ grupę „Kieno plunksna?“, kurioje padėsiu žmonėms atpažinti rastas plunksnas, taip pat dalinsiuosi žiniomis apie įdomų plunksnų pasaulį.