Per atostogas prie Baltijos jūros norisi atsipalaiduoti ir mėgautis bangomis, tačiau budrumo prarasti nereikėtų. Ar žinote, kad viena dažniausių skendimo jūroje priežasčių – atgalinė srovė? Sužinokite, kaip elgtis į ją patekus.
Kas yra atgalinė srovė?
Atgalinė srovė – tai siauras ir stiprus vandens srautas, tekantis nuo kranto į jūrą, atgalinė srovė, angliškai vadinama „rip current“.
Lietuvos pakrantėje tokios srovės gali susidaryti tarp priekrantės seklumų esančiuose pagilėjimuose, kuriuos poilsiautojai ir gelbėtojai neretai vadina duobėmis.
Srovė žmogaus paprastai netraukia po vandeniu, tačiau gali greitai nunešti tolyn nuo kranto. Didžiausią pavojų kelia panika ir bandymas visomis jėgomis plaukti tiesiai į krantą – prieš srovę plaukiantis žmogus greitai išsenka.
Pirmiausia – ramybė ir plūdrumas
Pajutus, kad vanduo neša nuo kranto, nereikėtų mėginti srovės įveikti jėga. Būtina nusiraminti, atsigulti ant nugaros arba ramiai laikytis vandens paviršiuje ir atgauti kvėpavimą. Jei pavyksta atsistoti ant dugno, iš pavojingos vietos geriau bristi lygiagrečiai krantui, o ne eiti tiesiai jo link.
Jeigu dugno pasiekti nepavyksta, reikia plaukti išilgai kranto – skersai srovės krypties. Ištrūkus iš stipraus vandens srauto, į krantą reikėtų grįžti įstrižai, pasinaudojant bangomis.
Nepavykus išplaukti iš srovės, svarbiausia taupyti energiją: plūduriuoti arba ramiai laikytis vandens paviršiuje, pakelti ranką ir garsiai šauktis pagalbos. Turint banglentę, pripučiamą priemonę ar kitą plūduriuojantį daiktą, jo negalima paleisti.
Pavojų galima pastebėti nuo kranto
Atgalinę srovę gali išduoti tarpas lūžtančių bangų linijoje, neįprastai lygi ar tamsesnė vandens juosta, taip pat į jūros pusę nešamos putos, smėlis ar kitos sąnašos.
Vis dėlto šiuos požymius atpažinti ne visada lengva, todėl saugiausia maudytis gelbėtojų prižiūrimame paplūdimyje, laikytis jų nurodymų ir nelipti į jūrą, kai maudytis draudžiama.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
