
Ar jau turėjote progą aplankyti Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“? Sužinoti apie tarpukario Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę ir susipažinti su štetlo gyventojų kultūra ir tradicijomis galima nemokamai, tereikia registruotis.
Muziejaus išskirtinumą kuria tiek išorė, tiek turinys. Įspūdingos architektūros kompleksą suprojektavo garsus suomių architektas Raineris Mahlamäki, o apie Lietuvos štetluose gyvenusių žydų kultūrą pasakoja tarptautinės komandos sukurta ir moderniausius sprendimus naudojanti ekspozicija.
Skaudi Štetlų istorija
„Per Šeduvos štetlo istoriją bandome papasakoti ir apie kitus štetlus, kurių vien Lietuvoje tarpukariu buvo daugiau nei 200, o buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – dabartinėje Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje – tūkstančiai“, – sako žydų kultūros ir istorijos ekspertė dr. Jolanta Mickutė, muziejaus Edukacijų vadovė.
Anot jos, daugelis štetluose gyvenusių žydų bendruomenių tarpusavyje kalbėjo jidiš kalba, nors, kad susikalbėtų su skirtingų tautybių kaimynais, naudojo vietines kalbas – lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių ir kitas.
„Štetlas“ – tai jidiš kalbos žodis, reiškiantis „miestelį“. Iki Antrojo pasaulinio karo tūkstančiuose Vidurio ir Rytų Europos miestelių klestėjo ištisa štetlų civilizacija, kurią negrįžtamai sunaikino Holokaustas.
Būtent Lietuvos regionuose gyvavusiuose miesteliuose – štetluose – gyvenusios žydų bendruomenės buvo išžudytos pirmiausia. Šeduvos žydų bendruomenė netoliese esančiame Liaudiškių miške sušaudyta rugpjūčio 25–26 dienomis. Per dvi dienas nužudyti 664 Šeduvos žydai – vyrai, moterys, vaikai.
Užtruko 7 metus
Šeduvos pakraštyje, netoli Senųjų Šeduvos žydų kapinių esančiame lauke, muziejaus statybos pradėtos 2018 metais ir baigtos šiemet.
Plyname lauke iškilo architekto Rainerio Maklamäki suprojektuotas muziejaus pastatas, iš toli primenantis miestelį, kuriame šalia paprastų gyvenamųjų namų akį patraukia sinagogos stogo forma.
Šalia muziejaus įkurtas Prisiminimų parkas, kviečiantis lankytojus pažinti tipinį Šeduvos apylinkių kraštovaizdį, kuris Šeduvoje gyvenusius žydus supo beveik 300 metų – iki pat bendruomenės sunaikinimo.
Tarptautinė komanda
Prie pradinės muziejaus vizijos tobulinimo ir įgyvendinimo prisidėjo šimtai talentingų kūrėjų, žydų kultūros ir istorijos ekspertų, vėliau – komandos iš Lietuvos, JAV, Olandijos, Lenkijos, Suomijos, Šveicarijos.
Muziejaus ekspoziciją rengė muziejaus kuratorių komanda, padedama žydų kultūros ir istorijos ekspertų iš viso pasaulio.
Muziejui pavyko suburti itin stiprią tarptautinę patariamąją valdybą, kurią sudaro prof. Anthony Polonsky, prof. Timothy Snyder, dr. Christoph Dieckmann, prof. Saulius Sužiedėlis, prof. Jeffrey Veidlinger, prof. Ruth Leiserowitz, dr. Lara Lempert ir dr. Zigmas Vitkus.
Kviečia registruotis
Muziejaus lankymas, ekskursijos bei edukacijos yra nemokamos, tačiau lankytojai turi iš anksto užsisakyti nemokamus bilietus tiek individualiems, tiek grupiniams apsilankymams. Muziejus lankytojams atviras nuo antradienio iki sekmadienio, nuo 10 iki 18 val.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
