Viduryje nakties iš patalo vilnietę pakėlusi vamzdyno avarija bute buvo likviduota skubiau nei galima įsivaizduoti. Liudmilai pasisekė, kad toje pačioje laiptinėje keliais aukštais žemiau jau darbavosi „Mano BŪSTO“ avarinės meistrai, kurie atskubėjo moteriai į pagalbą.
„Nemalonus nuotykis įvyko naktį. Gerai, kad dar nemiegojau. Išgirdusi vandens garsą, visų pirma pagalvojau, kad pradėjo lyti lietus. Galvoju, pažiūrėsiu pro langą. Nuėjau į virtuvę, žiūriu – ant grindų pilna vandens. Supratau, kad vanduo sunkiasi iš už techninės spintos durelių sienoje, už kurių įrengtas vamzdynas. Atidariau dureles ir vandens fontanas mane visą aptaškė. Išsigandau, dureles uždariau ir nežinau ko imtis“, – pasakoja Liudmila.
Moteris paskambino šalia gyvenančiai seseriai, kuri iškvietė „Mano BŪSTO“ avarinę – meistrai pažadėjo atvykti per valandą.
Tuo tarpu Liudmila pasibeldė į viršutinių kaimynų duris siekdama įsitikinti, kad vanduo teka ne iš viršaus. Įsitikinusi, moteris grįžo į savo butą ir ėmė rinkti plūstantį vandenį. Nors veiksmas vyko 3 valandą nakties, vilnietei į pagalbą atėjo jaunų kaimynų pora. Vyras ėmė rankomis ir skuduru spausti skylę vamzdyje, neleisti vandeniui sunktis, o moterys – valyti vandenį.
Kita kaimynė netruko informuoti, kad kaip tik šiuo metu pirmajame namo aukšte kanalizacijos problemą sprendžia „Mano BŪSTO“ avarinė. Vienas iš dviejų avarinės meistrų iš karto pakilo į penktąjį aukštą, kuriame su vandens fontanu kovojo kaimynai. Taigi, atsitiktinumo dėka, avarinės kelionė iki Liudmilos buto sutrumpėjo nuo „atvyksime iki valandos“ iki 15 minučių.
„Meistras išsprendė problemą, puikiai sutvarkė vamzdį. Dėkinga esu ir dėl to, kad avarinės vyrų pamaina turėjo baigtis už pusvalandžio, tačiau meistrai nemetė darbų, nors jiems dirbti ir nebepriklausė“, – pasakoja avariją patyrusi moteris.
Liudmila taip pat džiaugiasi savo ankstesniu sprendimu. Kai darė remontą, moteris paprašė meistrų palikti priėjimą prie vamzdžių, neuždaryti jų sienoje aklinai.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
