Kauno centre esančio triaukščio daugiabučio renovacija tapo ilgalaike investicija į gyvenimo kokybę bei būsto vertę. Modernizavus daugiau nei šešis dešimtmečius skaičiuojantį pastatą išspręstos ilgai varginusios problemos, sumažintos energijos sąnaudos, o kartu – išsaugotas architektūrinis pastato išskirtinumas.
Vertino kaip ilgalaikę investiciją
Trakų g., Kaune esančio daugiabučio gyventojai renovaciją vertino ne tik kaip galimybę sumažinti išlaidas, išvengti nuolat pasikartojančių gedimų ir remontų, bet ir kaip ilgalaikę investiciją į būsto vertę. Anot daugiabučio renovacijos projekto administratoriaus Giedriaus Dekaminavičiaus, sprendimą lėmė ne vienas veiksnys – nuo pastato techninės būklės iki jo vietos mieste ir ilgalaikės ekonominės naudos gyventojams.
Balsuoti už daugiabučio renovacijos projektą galite čia: https://www.delfi.lt/apps/renovacija2026/.
„Lengviausia sakyti, kad žmones motyvuoja sumažėjusios šildymo išlaidos, tačiau tai tik viena iš naudų. Kadangi namas yra pačiame miesto centre, bet kartu atokiau nuo judrių gatvių, šalia Ramybės parko, renovacija yra galimybė stipriai pakelti būsto rinkos kainą ir paklausą. Be to, kadangi namas statytas 1957 metais, jo asbestinis stogas buvo labai prastos būklės, todėl renovacija padėjo išspręsti šią ir kitas seno pastato problemas“, – teigia G. Dekaminavičius.
Investicijų planą butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino be didelių ginčų. Daugiabutyje pakeista stogo danga ir langai, apšiltinta palėpės perdanga, sienos, cokolis, suremontuoti balkonai, įstatytos modernios bendrojo naudojimo aliuminio durys, keliuose butuose įrengta individuali rekuperacija, atnaujinta šildymo sistema, taip pat įrengta saulės elektrinė, gaminanti elektros energiją bendrojo naudojimo patalpoms. Pasiekta B energinė klasė (prieš tai buvo E).
„Keturi pastate esantys butai šildomi dujų katilais, dar du liko prisijungę prie senosios kolektorinės sistemos, o likusieji prisijungė prie naujai įrengtos kolektorinės šildymo sistemos. Butuose, kurie šildosi centralizuotai, sumontuoti individualūs skaitikliai. Jų gyventojai šildymą gali reguliuoti patys ir už jį atsiskaito pagal faktinį suvartojimą, o ne pagal buto kvadratūrą. Palyginus 2022–2023 m. šildymo sezoną, kai renovacijos darbai dar nebuvo pradėti, su 2024–2025 m. sezonu, darbams pasibaigus, šilumos suvartojimas po renovacijos sumažėjo apie 56 proc., o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų – 53,2 tonomis CO2 ekv. per metus“, – pasakoja projekto administratorius.
Atkurtos autentiškos fasado detalės
Anot G. Dekaminavičiaus, namas ypatingas savo forma – jame yra terasa, po kuria įrengtos komercinės patalpos, dalis butų turi erkerius. Nors pats daugiabutis nėra kultūros paveldo objektas, jis stovi kultūros paveldo zonoje, todėl renovacijos metu teko ieškoti sprendimų, leidžiančių išlaikyti dalį pastato architektūrinio išskirtinumo.
Vienas tokių – erkeriai ir kitos fasado detalės, būdingos naujamiesčiui, buvo atkurtos laikantis autentiškumo principų. Toks kartu su projektuotojais rastas sprendimas leido išsaugoti dalį pastato charakterio, kartu pritaikant jį ir šiuolaikiniams reikalavimams bei gyventojų poreikiams. Suremontuotos ir laiptinės.
„Daugiabutis yra miesto centre, tačiau be jam būdingo triukšmo, todėl butų vertė pakilo tikrai daugiau, nei teko sumokėti už namo modernizaciją. Pastatas tapo estetiškai patrauklus, šiltas, o jo gyventojai dabar džiaugiasi ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Šiame name butai yra nestandartiniai, gana didelės kvadratūros, tačiau turima informacija rodo, kad kredito įmoka siekia maždaug nuo 80 iki 120 eurų (be palūkanų) per mėnesį – viskas priklauso nuo buto dydžio ir individualių investicijų“, – dalinasi pašnekovas.
Džiaugiasi ne tik šiuolaikiška išvaizda
Svarstančius atnaujinti savo daugiabutį namo gyventojų atstovas Tomas Gudinavičius ragina tai padaryti kuo greičiau. Pasak jo, delsiantys priimti sprendimą rizikuoja susidurti su vis didesnėmis techninėmis pastato problemomis bei finansiniais iššūkiais.
„Mūsų atveju pagrindinės problemos buvo pasenusi stogo danga, vandens nutekėjimas (lietvamzdžiai). Taip pat bendros elektros suvartojimas buvo milžiniškas, o šildymo sistema neefektyvi – ji apskritai nebuvo pritaikyta centriniam šildymui. Nuo sienų trupėjo tinkas, labai reikėjo tvarkyti ir kaminus. Visais šiais gedimais rūpintis atskirai būtų kainavę žymiai daugiau, pavyzdžiui, vien kaminų tvarkymas – apie 7 tūkst. eurų. Dabar, atlikus kompleksinę renovaciją, įvažiuojant į kiemą pirmiausia dėmesį atkreipia iš esmės atnaujintas pastatas – buvęs tinkuotas fasadas pakeistas akmens masės plytelėmis, dėl kurių daugiabutis atrodo šiuolaikiškiau“, – teigia pašnekovas.
Taip pat jis pažymi, kad atlikti darbai suteikė ilgalaikę naudą – artimiausius mažiausiai 20 metų nebereikės papildomų investicijų į stogą, kaminus ar fasadą. Vieningai nusprendę renovuotis gyventojai dabar gyvena šiltai, gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą, o sąskaitos už šildymą nebekelia nerimo. Pasak T. Gudinavičiaus, būtent šis saugumo ir užtikrintumo jausmas yra vienas svarbiausių renovacijos privalumų.
Metų renovacijos projekto rinkimai
Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos rengia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausią projektą kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojai bus paskelbti balandžio mėnesį naujienų portale „Delfi.lt“. Atiduodant savo balsą APVA skatina tai daryti atsakingai – susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Balsuoti už daugiabučio renovacijos projektą galite čia: https://www.delfi.lt/apps/renovacija2026/.
Skaitytojai raginami atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą po atliktų darbų, tačiau ir atsižvelgti į platų kriterijų ratą: tokius parametrus kaip energetinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus), projekto indėlis į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.
Renovuotus daugiabučius dažnai esame linkę vertinti pagal estetinį vaizdą ar sumažėjusias šildymo sąnaudas, tačiau pastatų modernizavimo poveikis žymiai platesnis. Ilgalaikėje perspektyvoje tai priemonė gerinti gyvenimo kokybei, mažinti techninės priežiūros išlaidoms ir vykdyti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus.
Balsuoti už daugiabučio renovacijos projektą galite čia: https://www.delfi.lt/apps/renovacija2026/.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
