Dūmas, kuris kainuoja daugiau nei atrodo

Rūkymas dažnai prasideda nepastebimai – iš smalsumo, socialinio spaudimo ar noro pritapti. Tačiau tabako vartojimas išlieka viena didžiausių išvengiamų grėsmių sveikatai. O jūs, ar jau atsisakėte šios priklausomybės?

Ar žinote, kad gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako? Ji primena, kodėl verta nepradėti rūkyti ir kodėl mesti niekada nevėlu.

Trumpa istorija: kaip rūkymas paplito

Tabakas Europą pasiekė po kelionių į Ameriką ir iš pradžių buvo laikomas egzotiška naujove, netgi priemone, kuriai priskirtos gydomosios savybės.

Vėliau, ypač augant prekybai ir pramoninei cigarečių gamybai, rūkymas tapo kasdienybės dalimi: jis įsitvirtino kariuomenėje, miestuose, kavinėse, darbo vietose ir ilgą laiką buvo siejamas su statusu ar savarankiškumu.

Lietuvoje tabakas taip pat plito per prekybą, miestų kultūrą ir vėlesnius visuomenės modernėjimo procesus.

Sovietmečiu rūkymas buvo itin įprastas viešose ir darbo erdvėse, o nepriklausomybės metais, stiprėjant sveikatos politikai, reklamos ribojimams ir draudimams rūkyti uždarose viešose vietose, požiūris ėmė keistis. Vis dėlto problema išlieka aktuali ir šiandien.

Kodėl geriau nepradėti?

Rūkymas dažnai prasideda kaip bandymas pritapti, smalsumas ar socialinis gestas. Tačiau nikotinas veikia smegenų atlygio sistemą ir greitai gali paversti atsitiktinį veiksmą priklausomybe. Dėl to klausimas „kodėl nepradėti?“ yra vertas dėmesio.

Nepradėjus nereikia kovoti su įpročiu, abstinencija, sveikatos pasekmėmis ir nuolatiniu poreikiu užsitraukti cigaretę.

Svarbu ir tai, kad rūkymas nėra tik rūkančiojo reikalas. Tabako dūmai veikia aplinkinius, ypač vaikus, nėščiąsias, vyresnio amžiaus žmones ir sergančius kvėpavimo takų ligomis. Priklausomybė taip pat finansinę ir socialinę kainą: pinigai leidžiami ne sveikatai ar laisvalaikiui, o įpročiui, kuris ilgainiui mažina gyvenimo kokybę.

Žala organizmui

Tabako dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, dalis jų – kenksmingos ir kancerogeninės. Rūkymas pirmiausia siejamas su plaučių ligomis, lėtiniu bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga ir plaučių vėžiu, tačiau žala tuo nesibaigia. Tabakas didina širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, įvairių vėžio formų, burnos ertmės ligų ir vaisingumo sutrikimų riziką.

Organizmas į rūkymą reaguoja ne po dešimtmečių, o iš karto: padažnėja pulsas, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių aprūpinimas deguonimi, silpnėja fizinis pajėgumas.

Ilgainiui žala kaupiasi tyliai, todėl žmogus gali ilgai nejausti rimtų simptomų, kol pasekmės tampa sunkiai grįžtamos.

Pasaulinė diena be tabako nėra moralizavimas. Tai – proga priminti, kad pati geriausia cigaretė yra ta, kurios niekada neprisidegi.