Ruduo Lietuvoje – tarsi didysis oro uostas: danguje – paukščių maršrutų spūstys, laukuose – repeticijos prieš didįjį skrydį. Kai naktys ilgėja, o vabzdžių ir sėklų mažėja, mūsų sparnuočiai susirenka į būrius ir keliauja ten, kur šilčiau ir daugiau maisto.
Ten, kur šilta
Kregždės – pirmosios keliauninkės. Išskrenda rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį, o šiltą rudenį pavienės kregždės laikosi iki spalio pradžios.
Gandrai tradiciškai su mūsų kraštu atsisveikina rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį, didžiausi jų būriai matyti Dzūkijoje ir Suvalkijoje.
Dauguma varnėnų Lietuvą palieka rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Įdomu tai, kad kai kurie varnėnai pastaraisiais metais žiemoti pasilieka mūsų šalyje, ypač pajūryje ir miestuose, kur šiukšlynuose ir lesyklose gali rasti maisto.
Gervės trimitais palydi savo kelionę link Pietų rugsėjį–spalį, pikas – apie rugsėjo vidurį.
Žąsų ir ančių masinė migracija fiksuojama rugsėjį–lapkritį. Tiesa, ančių dalis žiemoja neužšąlančiuose Lietuvos vandenyse.
Pempių pirmieji būreliai link šiltųjų kraštų pajuda rudenį, bet masinis jų išskridimas – dažniausiai lapkritį.
Spalio pabaigoje–lapkričio mėnesį – pagrindinis gulbių išskridimo metas.
Atvirkštiniai turistai
Svirbeliai – atvirkštiniai turistai, jie atlekia į Lietuvą vėlyvą rudenį–žiemą ieškodami uogų.
Zylės, karklažvirbliai, geniai – daugiausia sėslios rūšys, kurios ištisus metus praleidžia šalia mūsų, o žiemą artėja prie lesyklų.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
