Kava kasdien – sveikata ar priklausomybė? 

Kava – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, kuris ne tik žadina rytais, bet ir suteikia malonumo pertraukų metu ar skatina produktyvumą. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas maisto produktas, kava turi ir naudingų savybių, ir galimų neigiamų pasekmių sveikatai.  

Kavos nauda sveikatai 

Kava dėl kofeino poveikio stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didina budrumą, gerina koncentraciją ir mažina nuovargį. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ji vartojama darbo ar studijų metu. 

Tyrimai rodo, kad reguliarus, saikingas kavos vartojimas gali sumažinti Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką.  

Kava trumpam pagreitina medžiagų apykaitą, todėl dažnai aptinkama svorio mažinimui skirtuose produktuose. Ji taip pat gali padėti gerinti fizinį pajėgumą, nes kofeinas padidina adrenalino kiekį kraujyje. 

Kavos pupelėse gausu antioksidantų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu, saugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir prisideda prie bendros organizmo apsaugos. 

Galimi pavojai 

Didesni kofeino kiekiai kai kuriems žmonėms gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą ar net širdies plakimo sutrikimus. Tai ypač aktualu jautresniems asmenims arba tiems, kurie vartoja daug kofeino. 

Net ir pavakaryje išgerta kava gali pabloginti nakties miegą. Dėl to rekomenduojama vengti kavos bent 6 valandas prieš miegą. 

Reguliarus vartojimas gali sukelti priklausomybę – nutraukus kavos vartojimą kai kurie žmonės jaučia galvos skausmą, nuovargį, dirglumą.  

Kai kuriems žmonėms kava gali dirginti skrandį, skatinti rūgštingumą, ypač jei vartojama tuščiu skrandžiu. 

Kiek kavos rekomenduojama? 

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir kitų sveikatos institucijų rekomendacijomis, saugi kofeino dozė suaugusiam žmogui – iki 400 mg per parą. Tai prilygsta maždaug 3–4 puodeliams kavos (priklausomai nuo stiprumo). 

Nėščiosioms rekomenduojama neviršyti 200 mg per parą, apie 1–2 puodelių kavos. 

Vaikams ir paaugliams reikėtų riboti kofeino vartojimą, nes jų organizmas jautresnis stimuliuojančiam poveikiui. 

Svarbu pabrėžti, kad ne tik kava, bet ir energiniai gėrimai, kai kurie šokoladai, arbata bei vaistai gali turėti kofeino, tad bendra paros norma turėtų būti skaičiuojama atsižvelgiant į visus šaltinius. 

Taigi, kava gali būti vertingas kasdienės mitybos komponentas, ji neturėtų tapti pagrindiniu energijos šaltiniu ar būti vartojama neribotais kiekiais. Kaip ir daugelyje kitų sričių, svarbiausia – saikas ir individualus organizmo pojūtis.