2025-12-09 82 Peržiūros

Šiandien matyti su šluota daugiabučio laiptinėje mosuojantį kaimyną yra egzotika, nors dar prieš gerą dešimtmetį tai buvo įprastas vaizdas. Kaip keitėsi laiptinių priežiūros tendencijos Lietuvoje, kiek žmonių šiandien vietoj šluotos renkasi poilsį ir kokie modernūs sprendimai keičia įprastas valymo priemones? 

Maždaug iki 2005 metų daugiabučių laiptines Lietuvoje beveik visur valydavo patys gyventojai. Ši praktika buvo tiesioginis sovietmečio palikimas – laikotarpio, kai bendrųjų patalpų tvarkymas buvo laikomas pačių gyventojų pareiga ir niekas rimtai nesvarstė alternatyvų. 

Įsirašė į įstoriją 

Kiekviena laiptinė turėdavo savo „grafiką“, fiksuojantį, kam ir kada tenka šluotos ir kibiro eilė. Ne kartą tarp kaimynų vykdavo natūriniai mainai – vieni prašydavo kitų pavaduoti, o dažname name atsirasdavo geranoriškų močiučių, kurios už kelis litus „pakeisdavo“ tuos, kurie nenorėdavo imtis šio darbo. 

Profesionalių valymo įmonių, galinčių pasirūpinti būtent gyvenamaisiais namais, tuomet praktiškai nebuvo. Jeigu jos ir egzistavo, dirbo daugiausia biuruose, bet ne daugiabučiuose namuose. 

Situacija ėmė keistis tik po 2012 metų, kai visuomenei pradėjo kilti lūkesčiai dėl aukštesnių gyvenimo kokybės standartų. Į rinką atėjo didesnių paslaugų teikėjų, o žmonės vis dažniau svarstė ne tik apie patogumą, bet ir apie kaimyninių santykių kokybę. Dalis gyventojų pavargo nuo konfliktų dėl grafikų, nevienodos kokybės ar nuolatinių diskusijų, kas ir kada turėjo valyti. 

2015 metai tapo lūžio tašku. Daugiabučių valymo paslaugos nuo to laiko tapo ne išimtimi, o norma. Daugelyje didmiesčių profesionaliai valomos laiptinės šiandien sudaro iki 80-90 procentų visų namų – skaičius, kuris prieš 10-15 metų būtų atrodęs beveik neįsivaizduojamas. 

Lūžis – prieš dešimtmetį 

„Mano BŪSTO“ Valymo padalinio vadovas Neilas Čijunskas pasakoja, kad gyventojai šluotos ir skuduro ėmė vengti daugiau nei prieš dešimtmetį, ir tai labai greitai virto masiniu reiškiniu. 

„Iš pradžių gyventojų susidomėjimas šia paslauga buvo gana atsargus, tačiau labai greitai įvyko proveržis. Žmonės suprato, kad tai patogu, o paslaugos kaina – įkandama daugeliui. Dabar mūsų prižiūrimuose namuose net 80 procentų laiptinių valomos profesionaliai, nors prieš dešimtmetį buvo atvirkščiai“, – sako N. Čijunskas. 

Tendencijos keičiasi 

Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik paslaugos populiarumas, bet ir pats jos turinys. Nors anuomet pagrindiniai įrankiai buvo šluota ir kibiras, šiandien tai – profesionalūs sprendimai ir šiuolaikinės priemonės. 

Paslaugų teikėjai vis dažniau atsisako stiprios koncentracijos valiklių, juos keisdami aplinkai draugiškomis alternatyvomis. Šią kaitą iliustruoja ir viena N. Čijunsko prisiminimų detalė. 

„Turėjome atvejį, kai klientė skundėsi, jog laiptinėje nebesijaučia specifinio švaros kvapo. Sužinojusi, kad naudojami bekvapiai, natūralesni, bet ne mažiau efektyvūs valikliai, ji šiek tiek nustebo, tačiau daugiau priekaištų dėl kokybės neturėjo.“ 

Kontrolė užtikrina kokybę 

Šiuo metu įmonės administruojamas laiptines prižiūri bendrovės atrinkti partneriai – rangovai, kurie visiškai atsako už atliekamų darbų kokybę. „Mano BŪSTAS“, savo ruožtu, vykdo rangovų kontrolę, reguliariai tikrina darbų kokybę ir operatyviai reaguoja į gyventojų pastabas. 

„Mūsų rangovai dirba pagal aiškią metodiką ir grafikus, o mes nuolat vertiname, kaip jie vykdo savo įsipareigojimus. Tokia sistema užtikrina, kad gyventojai kiekvieną dieną matytų kokybišką ir profesionalų rezultatą. Jeigu jis netenkina, reaguojame operatyviai – keičiame valymo specialistus arba ieškome naujo partnerio“, – pabrėžia N. Čijunskas. 

Šalies daugiabučiuose daugėja ne tik valomų, bet ir siurbliuojamų laiptinių. Šią paslaugą Lietuvoje pirmasis pradėjęs teikti „Mano BŪSTAS“ tokiu būdu valo jau daugiau nei 400 daugiabučių laiptinių. 

„Kituose miestuose gyventojai dar tik atranda siurbliavimo teikiamus privalumus, o štai Vilniuje tokiu būdu mes valome jau daugiau nei 250 laiptinių. Matome, kad ši paslauga išties populiarėja“, – pridūrė N. Čijunskas.