„Mano BŪSTAS“ iš anksto ruošiasi kovai su varvekliais 

Daugiabučius namus administruojanti bendrovė „Mano BŪSTAS“ iš anksto ruošiasi atlydžiui, kuris ant pastatų stogų sugrąžins besiformuojančius varveklius, keliančius grėsmę tiek žmonių, tiek turto saugumui 

Stebi orų prognozes 

„Nors kol kas atlydžio sinoptikai dar neskelbia, tačiau jis vis tiek neišvengiamas. Stebime orų prognozes ir ruošiamės kovai su varvekliais ant daugiabučių stogų. Užtikrinsime, kad susidarančios pavojingos sniego bei ledo sankaupos būtų laiku pašalintos“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko. 

Anot jo, spaudžiant šalčiui, bendrovės specialistai aptarnaujamus namus apžiūri dažniau, atsižvelgdami į jų konstrukcines ypatybes.  

„Rūpinamės aptarnaujamų gyventojų ir jų turto saugumu, todėl prasidėjus atlydžiui, gausias pajėgas nukreipsime į varveklių paiešką ir „demontavimą“. Tokia praktika leidžia sumažinti potencialiai pavojingų varveklių grėsmę, kurią sukelia temperatūrų svyravimai ir tirpstantis sniegas“, – teigia V. Jerošenko. 

Gyventojus kviečia informuoti  

Kaip ir kasmet, gyventojai taip pat kviečiami įsitraukti ir prisidėti prie šios problemos sprendimo. „Daugiabučių gyventojų prašome informuoti mus apie pastebėtus pavojingai kabančius varveklius ar sniego sankaupas“, – ragina vadovas.  

Užfiksavusi varveklius, įmonė į įvykio vietą siunčia specialų transportą, aprūpintą keltuvais ir bokšteliais, kurie leidžia specialistams pasiekti ir pašalinti varveklius. Praeivių saugumui, pavojinga teritorija aptveriama STOP juostomis.  

Kaip formuojasi varvekliai? 

Varvekliai susidaro tuomet, kai ant stogo susikaupęs sniegas ar ledas pradeda tirpti, o vanduo nubėga link stogo krašto ir ten vėl užšąla. Dažniausiai taip nutinka, kai temperatūra svyruoja apie nulį: dieną šiek tiek atšyla arba sniegą tirpdo saulė, o vakare ir naktį atšalus vanduo sušąla į ledą.  

Anot V. Jerošenko, tirpsmą gali paskatinti ir šilumos nuostoliai per namo stogą – kai viršutinės pastato dalys šiltesnės, sniegas ant stogo tirpsta greičiau, o ties karnizu, kur šalčiau, vanduo „prilimpa“ sluoksniais ir formuoja varveklius.  

Procesą dar pagreitina užšalę latakai bei lietvamzdžiai: kai vanduo nebeturi kur nubėgti, jis kaupiasi, šąla ir virsta ledo sankaupomis, iš kurių greitai užauga varvekliai. 

Pavojus – ir dėl svorio 

„Šis reiškinys pavojingas ne tik dėl aštraus ledo smaigalio, bet ir dėl savo svorio. Net ir nedidelis varveklis, krisdamas iš aukščio, gali rimtai sužaloti praeivį – ledo sankaupos krenta staiga, be jokio įspėjimo“, – sako V. Jerošenko.  

Dėl to kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, ypač pėsčiųjų zonose prie įėjimų, laiptinių, takų palei namus. Neretai nuo krentančio ledo nukenčia ir turtas – apgadinti gali būti automobiliai, stogeliai, balkonų elementai, latakai, fasado apdaila.  

Be to, vanduo, tekėdamas nuo stogo, dažnai užšąla ant šaligatvių ir sudaro itin slidžias dangas, todėl padidėja ir paslydimų rizika. 

Gyventojams, pastebėjusiems pavojingai kabančius varveklius ar susidariusias sniego ir ledo sankaupas, patariama nebandyti jų šalinti patiems.