Milijonai migruojančių paukščių: kur juos pamatyti?

Rudeninė paukščių migracija mūsų šalyje yra gerokai gausesnė nei pavasarinė. Šiuo metų laiku į tolimą kelionę leidžiasi ne tik suaugę paukščiai, bet ir per vasarą užaugę jaunikliai. Per migracijos sezoną Lietuvą kerta milijonai sparnuočių, o viena įspūdingiausių vietų šiam gamtos reiškiniui stebėti – Pamarys. Savaitgalį, spalio 16–17 dienomis čia susirinks ir paukščių stebėtojai iš įvairių šalių.

Kodėl rudenį paukščių daugiau nei pavasarį?

Nors paukščių migracija vyksta du kartus per metus, rudeninis ir pavasarinis jų judėjimas gerokai skiriasi. Rudenį migruojančių paukščių gretas papildo per vasarą užaugę jaunikliai, todėl į žiemavietes iškeliauja daugiau sparnuočių, nei pavasarį sugrįžta į perėjimo vietas.

Dalį šio skirtumo lemia ir tai, kad ne visi paukščiai išgyvena ilgą kelionę bei žiemojimo laikotarpį. Jiems pavojų kelia nepalankios oro sąlygos, plėšrūnai, maisto trūkumas ir žmogaus veikla.

Skiriasi ir migracijos pobūdis. Rudenį daugelio rūšių paukščiai telkiasi dideliais būriais, o jų judėjimas ypač pastebimas vietose, kur migracijos maršrutus veikia geografinės kliūtys – jūrų pakrantės, dideli vandens telkiniai ir kiti kraštovaizdžio elementai.

Todėl tam tikrose vietovėse rudenį galima išvysti šimtus ar net tūkstančius vienu metu keliaujančių sparnuočių.

Pamarys – viena svarbiausių paukščių kelionės stotelių

Nemuno delta, Kuršių marios ir Baltijos jūros pakrantės yra svarbios migruojančių paukščių sustojimo ir poilsio vietos.

Čia gausu vandens telkinių, šlapynių, pievų ir kitų gamtinių buveinių, kuriose paukščiai gali rasti maisto bei atgauti jėgas prieš tęsdami kelionę.

Migracijos metu šiame regione galima stebėti žąsų, ančių, gulbių, gervių, tilvikinių ir plėšriųjų paukščių judėjimą. Dalis jų Lietuvoje tik trumpam sustoja, o kiti pasilieka ilgesniam laikui, priklausomai nuo oro sąlygų ir maisto prieinamumo.

Viena žinomiausių paukščių stebėjimo vietų – Ventės ragas, kuriame nuo 1929 metų veikia paukščių žiedavimo stotis. Čia mokslininkai tyrinėja paukščių migraciją, o žiedavimo duomenys padeda geriau suprasti jų kelionių maršrutus.

Tačiau Ventės ragas – ne vienintelė vieta, kur galima stebėti rudeninę migraciją. Paukščių būriai telkiasi ir Kuršių marių pakrantėse, Krokų Lankos ežero apylinkėse, Kniaupo įlankoje bei Kintų krašte.

Kokius paukščius galima pamatyti spalį?

Nors dalis sparnuočių Lietuvą palieka dar vasaros pabaigoje, spalį migracija tikrai nesibaigia.

Šiuo laikotarpiu ypač pastebimi vandens paukščiai. Laukuose galima išvysti besimaitinančių žąsų būrius, vandens telkiniuose – įvairių rūšių ančių ir gulbių, o atvirose teritorijose – migruojančių plėšriųjų paukščių.

Rudens migracijos metu Pamaryje taip pat galima pastebėti gerves, tilvikinius paukščius ir smulkesnius sparnuočius, keliaujančius iš šiaurinių Europos regionų.

Įdomu tai, kad ne visi spalį Lietuvoje matomi paukščiai čia praleido vasarą. Dalis jų atkeliauja iš gerokai šiauriau esančių perėjimo vietų, o mūsų šalis jiems tampa laikina poilsio stotele arba žiemojimo vieta.

Todėl net ir toje pačioje vietovėje skirtingomis rudens savaitėmis galima pamatyti vis kitokių paukščių.

Šį savaitgalį Pamaryje – tarptautinis paukščių stebėtojų ralis

Spalio 16–17 dienomis Pamaryje vyks jau 27-asis paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios 2026“.

Nuo 2000 metų organizuojamas renginys kasmet suburia patyrusius ir pradedančius paukščių stebėtojus. Komandos per nustatytą laiką keliauja pasirinktais maršrutais Nemuno deltoje, Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, siekdamos užregistruoti kuo daugiau skirtingų paukščių rūšių.

Per ilgametę renginio istoriją jame dalyvavo komandos iš 13 šalių. Šių metų ralio dalyviai rinksis turizmo komplekse „Mėlynasis karpis“, Kintuose, Šilutės rajone.

Nors registracija į varžybas jau baigta, pats renginys primena, kokia išskirtinė gamtinė teritorija yra Pamarys ir kodėl rudenį čia verta atvykti.

Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą galima rasti Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje: https://birdlife.lt/.

Kur ir kaip geriausia stebėti paukščių migraciją?

Norint išvysti rudeninę migraciją, nebūtina turėti specialių žinių ar profesionalios įrangos. Kartais pakanka sustoti prie marių, pažvelgti į laukus ar įsiklausyti į iš tolo sklindančius paukščių balsus.

Vis dėlto žiūronai gali padėti geriau įžiūrėti tolumoje esančius sparnuočius. Stebėjimui verta rinktis atviras vietas prie vandens telkinių, apžvalgos aikšteles ar pažintinius takus.

Paukščiai dažnai būna aktyvūs anksti ryte, tačiau jų judėjimas priklauso ir nuo oro sąlygų. Kartais įspūdingiausi būriai pasirodo visai netikėtai.

Svarbiausia: paukščius stebėti iš atstumo, netrikdyti besiilsinčių būrių ir laikytis saugomų teritorijų lankymo taisyklių.

Rudeninė migracija yra vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių, kurį galima patirti visai šalia namų. O spalio vidurys Pamaryje dar gali padovanoti ne vieną malonų susitikimą su sparnuotais keliautojais.

Šaltiniai: Lietuvos oro navigacijos informacijos leidinys (ENR 5.6, paukščių migracija); Lietuvos ornitologų draugijos informacija apie 27-ąjį paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios 2026“.