Nuolat gendančios telefonspynės: kada verta taisyti, o kada geriau keisti? 

Daugiabučių gyventojams dažnai kyla pasipiktinimas, kai nebeveikia jų namo laiptinės kodinė spyna ar telefonspynė. Dar labiau nuvilia tai, kad net ir po remonto įranga neretai vėl sugenda. Specialistai pabrėžia: nereikia skubėti kaltinti meistrų – dažnai problema slypi pačiuose įrenginiuose. 

„Mano BŪSTO“ duomenimis, vien tik Vilniuje per pastaruosius metus dėl sugedusių laiptinių spynų gyventojai kreipėsi daugiau nei tūkstantį kartų. Beveik dešimtadalis šių atvejų buvo dėl pasikartojančių gedimų. Nors iš pirmo žvilgsnio tokie sutrikimai atrodo menki, būtent jie kasdien trikdo žmonių gyvenimą – kelia nepatogumų grįžtant namo, didina nesaugumo jausmą. 

1000 gedimų per metus 

Pasak „Mano BŪSTO“ Priežiūros grupės vadovo Gintaro Rabikio, daugiausia problemų kelia senesnės kartos sensorinės telefonspynės, nes jos jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius: saulės šviesą, drėgmę, lietų. 

„Mano BŪSTO“ duomenys rodo, kad daugiausia gyventojų pranešimų susiję su dviem problemomis – neveikiančiais butuose įrengtais rageliais ir laiptinių sensorinėmis telefonspynėmis. Net ir atlikus remontą, paaiškėja, jog tai dažnai tėra laikinas sprendimas. Pasak G. Rabikio, nemaža dalis įrenginių vėl sugenda vos po kelių savaičių.  

„Ne kartą teko matyti atvejų, kai net ir nedidelė drėgmė ar dulkių sankaupos klaviatūroje išprovokuoja neplanuotus gedimus ar visišką nefunkcionalumą. Kaskart važiuojame, pravalome, sutepame, bet grįžtame atgal – dažniausiai dėl tų pačių priežasčių. Tokios situacijos pirmiausia erzina gyventojus, nors aiškiai suprantame, kad problema slypi ne meistrų kompetencijoje, bet prastos kokybės įrangoje“, – dėsto „Mano BŪSTO“ Priežiūros grupės vadovas. 

Aiškus indikatorius 

Nors daugeliu atvejų gyventojai pirmiausia tikisi remonto, praktika rodo, kad remonto ir pakartotinių iškvietimų kaina neretai viršija naujos įrangos sumontavimo kaštus. Todėl G. Rabikis visuomet siūlo gyventojams pasvarstyti apie naujos, šiuolaikiškos telefonspynės įsigijimą.  

„Yra labai aiškus indikatorius – jei atvykę į objektą randame neveikiančią seną sensorinę telefonspynę, dažnu atveju rekomenduojame savo klientams ją pasikeisti. Tokios telefonspynės neturi nei reikiamos atsparumo klasės, nei galimybės patikimai veikti lietuviško klimato sąlygomis. Net ir po remonto dažnai sulaukiame pakartotinių iškvietimų, o klientas lieka nepatenkintas, kad gedimai kartojasi“, – teigia G. Rabikis. 

Investicija atsiperka 

Pasak jo, modernios telefonspynės – ne tik patikimesnės, bet ir energetiškai efektyvesnės, atsparios aplinkos veiksniams, o kai kurios – netgi integruojamos su mobiliosiomis aplikacijomis, leidžiančiomis matyti, kas skambina į duris, ar atidaryti jas nuotoliniu būdu. 

„Technologijos tobulėja. Nereikia bijoti investuoti į sprendimus, kurie tarnaus ilgiau, veiks be trikdžių, o svarbiausia – leis jaustis saugiai ir patogiai bei taupyti pasikartojančių remontų sąskaita“, – apibendrina G. Rabikis. 

Pašnekovas skaičiuoja, kad iš daugiau nei tūkstančio šiemet Vilniuje sugedusių telefonspynių, vos 74 įrenginiai buvo pakeisti naujais. Tai reiškia, kad tik apie 7 proc. visų atvejų baigėsi keitimu, o likusiuose – bandyta remontuoti. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia praktika leidžia sutaupyti, bet ilgalaikėje perspektyvoje neapsimoka finansiškai. Ypač, jei gedimai kartojasi nuolat.