Pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje

Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ – pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. Kauno rajone atliekamas projektas leidžia ne tik inventorizuoti augalus, bet ir valdyti jų priežiūros procesus.

2024 m. balandžio mėnesį kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) Kauno regione surengtas svarbus renginys atvėrė kelią Lietuvos įmonės „GreenAreasEU“ (Inter rem MB) ir Italijos programinės įrangos bendrovės R3GIS partnerystei. Šiuo bendradarbiavimu siekiama iš esmės pakeisti žaliosios infrastruktūros valdymą Lietuvoje, pirmą kartą įdiegus pažangų „GreenSpaces“ programinės įrangos sprendimą Tado Ivanausko Obelynės memorialinio muziejo parke Kauno rajone. Nuo spalio mėnesio programinė įranga jau prieinama lietuvių kalba, užtikrinant, kad ji atitiktų vietos kalbos ir techninius reikalavimus.

Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Kauno rajono muziejumi. Kauno rajono savivaldybė palaiko šią iniciatyvą, o projektas tapo pavyzdžiu, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti efektyviai valdyti želdynus ne tik lokaliai, bet ir nacionaliniu mastu.

Obelynėje – augalų įvairovė

Obelynėje saugomi ne tik vaismedžiai, bet ir unikali parko augalų įvairovė – septynios augalų rūšys priskirtos Lietuvos genetiniams ištekliams.

Sodybą supančiame dendrologiniame parke auga retieji augalai, tokie kaip kanadinė cūga, europiniai kukmedžiai, ginkmedžiai ir tulpmedžiai, o taip pat, šalia esančiame Kamšos botaniniame – zoologiniame draustinyje gyvena saugomi vabzdžiai ir auga reti grybai.

Šis projektas parodo plačias galimybes, leidžiančias stebėti ne tik medžių būklę, bet ir juose gyvenančius reikšmingus Lietuvos biologinei įvairovei organizmus.

Unikalus teritorijos ekosistemos išlaikymas

Obelynės teritorija yra šalia Kamšos botaninio-zoologinio draustinio, kurio šlaituose auga, saugoma gebenė lipikė – vienintelė natūraliai Lietuvoje auganti sumedėjusi liana. Šioje teritorijoje taip pat randamas saugomas vabzdys – puošniažygis.

Projekto metu naudojami skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę stebėti teritorijų pokyčius realiuoju laiku. Kiekvienas objektas turi savo unikalias koordinates, nusakančias objekto vietą, o tai leidžia integruoti net mažiausias teritorijas į bendrą sistemą – nuo gėlių gėlynuose iki medžių ar mažosios architektūros elementų miestų želdynuose.

Be to, jie padeda įvertinti klimato kaitos problemas miestuose. Naudojant ekosistemų paslaugų skaičiavimo modelį, galima įvertinti CO₂ fiksavimo, oro taršos mažinimo, karščio efekto mažinimo ir potvynių valdymo miestuose rodiklius, taip nustatant želdinių vertę mieste.

Naudojama programinė įranga leidžia kontroliuoti galimus rizikos visuomenei veiksnius, žinant apie visus pavojingus medžius augančius želdynuose. Taip galima apriboti žmonių lankymąsi prie tokių pavojingų medžių arba laiku atlikti tokių medžių šalinimą, sumažinant žalą žmonėms bei jų turtui.

Visi procesai atlikti želdynų priežiūroje yra fiksuojami, taip atsekant nepadarytus darbus laiku, dėl kurių įvyko nelaimė. Taigi pagerėja draudiminių atvejų išaiškinimas.

Kauno rajono muziejaus direktorius teigia, kad 2025 m. prie šio projekto ketina prisijungti ir savo moksliniais – intelektualiniais ištekliais pasidalinti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – bus pasirašyta bendradrabiavimo sutartis tarp Kauno rajono muziejaus ir kolegijos. T. Ivanausko Obelynės sodyba šiai aukštajai mokyklai gali tapti puikia mokslinių tyrimų, stebėjimų ir praktinių įgūdžių įgyjimo baze.

Edmundo Mališausko ir Alinos Butrimės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės informacija