Pusnys kieme: kaip kasti saugiai ir protingai? 

Sniego kasimas atrodo kaip paprastas darbas, bet kūnui tai – intensyvus sportas. Ypač ryte, kai raumenys sustingę, o norisi kuo greičiau atsikratyti pusnies. Skubėjimas, šaltis ir neteisingi judesiai sukuria pavojingą derinį – nuo nugaros skausmo iki rimtesnių problemų. 

Kasimo realybė 

Kasimas reikalauja vienu metu kelių dalykų: jėgos, ištvermės, koordinacijos ir stabilumo. Šaltyje kraujagyslės natūraliai susiaurėja, širdžiai tenka dirbti intensyviau, o kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, ypač jei skubate.  

Pridėkite sunkų, drėgną sniegą, kuris sveria kelis kartus daugiau nei purus, ir gausite situaciją, kai kūnas staiga apkraunamas be įprasto pasiruošimo. 

Trumpas apšilimas 

Didžiausia klaida – griebti kastuvą iš karto. Trumpas apšilimas prieš kasimą yra ne sportininkų reikalas, o elementari prevencija.  

Pakanka kelių paprastų judesių: lengvo pasivaikščiojimo vietoje, pečių ir klubų prasukimų, kelių pritūpimų be svorio. Tikslas paprastas – suaktyvinti kraujotaką ir pažadinti raumenis, kad pirmas kėlimas nebūtų šokas nugarai. 

Valdykite krūvį 

Protingas kasimas prasideda nuo tempo. Verčiau kasti mažesniais etapais ir nuolat nuvalyti sniegą, kol jis nesusispaudė ir nesusidėjo į sunkų sluoksnį. Jei sniegas šlapias, svarbiausia taisyklė – kelti mažiau, bet dažniau. Ne siekti vienu kastuvu nuversti pusę tako, o palaikyti pastovų, kontroliuojamą krūvį. 

Planuokite pauzes 

Žmonės paprastai sustoja, kai jau per vėlu – kai ima mausti nugarą, paskausta krūtinę ar pradeda trūkti oro. Pauzės turėtų būti įtrauktos iš anksto, ypač jei sniego daug.  

Net trumpas sustojimas kas kelias minutes padeda atstatyti kvėpavimą, nuraminti pulsą ir sumažina riziką, kad paskutinis „dar vienas kastuvas“ taps lemtingas. 

Tausokite nugarą 

Nugarai pavojingiausias judesys – pasilenkti, pakelti sniegą ir tuo pat metu pasisukti per liemenį, kad numestumėte į šoną. Tai klasikinis receptas susukti juosmenį.  

Saugiau – stumti sniegą, kai tik įmanoma, o jei reikia kelti, kelti pritūpiant, išlaikant tiesesnę nugarą ir apkrovą perkeliant kojoms. Kai sniegą norite mesti į šoną, geriau žengti žingsnį ir pasisukti visu kūnu, o ne sukti tik liemenį. 

Kada nekasti? 

Yra situacijų, kai protingiausias sprendimas – deleguoti. Jei turite širdies ir kraujagyslių ligų riziką, krūtinės skausmų istoriją, nekontroliuojamą kraujospūdį, dažną dusulį ar neseniai persirgote infekcija, intensyvus kasimas gali būti per didelis krūvis.  

Taip pat verta sustoti ir nebetęsti, jei kasant atsiranda spaudimas krūtinėje, neįprastas dusulys, svaigulys, pykinimas ar skausmas, kuris plinta į ranką, kaklą ar žandikaulį. 

Sniego kasimas pats savaime nėra blogis – blogai yra tai, kad dažnai į jį žiūrime kaip į nereikšmingą smulkmeną. Jei įvertinate krūvį, apšylate, dirbate ritmu, darote pauzes ir tausojate nugarą, šis darbas gali būti žiemos prasiblaškymas, o ne bilietas į skausmą ar riziką sveikatai. 

Verta patikėti profesionalams 

Pabaigai verta savęs paklausti: kodėl iki šiol kasate patys? Šiandien sniego valymo paslaugą teikia profesionalai, turintys tinkamą techniką, patirtį ir galintys darbą atlikti greičiau bei saugiau. Kartais protingiausias sprendimas žiemą yra ne dar vienas kastuvas, o sprendimas, kuris saugo jūsų nugarą, širdį ir laiką.