
Rudmėsės – vienos mėgstamiausių tarp grybautojų. Jos vertinamos dėl malonaus skonio, tinkamumo marinuoti ir kepti. Tačiau šalia miškuose auga ir panašių, bet ne tokių vertingų grybų, todėl svarbu žinoti kelis požymius, kurie padės atpažinti tikrąją rudmėsę.
Kepurėlės spalva
Rudmėsių kepurėlė dažniausiai būna ryškiai oranžinė, kartais su rusvomis ar tamsesnėmis koncentrinėmis juostomis. Senesni grybai gali patamsėti, bet išlieka oranžinio atspalvio.
Pienas
Pjaunant ar laužant rudmėsę, iškart pasirodo oranžinės, morkų spalvos sultys. Tai patikimiausias rudmėsės požymis – kiti panašūs grybai (pavyzdžiui, kai kurios ūmėdės ar piengrybiai) išskiria baltas ar skaidrias sultis.
Kotas
Rudmėsės kotas dažniausiai oranžinis, gali būti šiek tiek tamsesnis ar su rusvomis dėmelėmis. Jis vientisas, be žiedų ar sijonėlių.
Kvapas ir skonis
Šviežia rudmėsė kvepia maloniai, švelniai, o jos minkštimas nėra kartus. Skirtingai nuo kai kurių piengrybių, kurių sultys deginančios ar kartokos, rudmėsių skonis švelnus.
Augimo vieta
Rudmėsės dažniausiai randamos spygliuočių miškuose, ypač po pušimis. Jos dažnai auga grupelėmis.
Patarimas grybautojams
Jei kyla abejonių dėl grybo, geriau jo nerinkti. Patikimiausias atskyrimo ženklas – oranžinės sultys, kurios patamsėja žalsvai. Tai signalas, kad rankose laikote tikrąją rudmėsę.