2025-12-19 45 Peržiūros

Įsibėgėjus pasirengimo šventėms karštinei, Aplinkos ministerija kviečia įvertinti impulsyvaus pirkimo pasekmes, domėtis šiuolaikiška atliekų prevencija ir kasdienėje buityje diegti naujus įpročius. 

Impulsyvaus pirkimo rodikliai, ypač aktyvėjantys per kalėdinių nuolaidų akcijas, yra signalas, kad gyventojai vis dar įsigyja pernelyg daug prekių, kurių vėliau nenaudoja arba beprasmių dovanų, kurių bendra suma gali siekti milijonus eurų. 

Vartotojų apklausos ir įvairių šalių atliekų rūšiavimo statistika leidžia pažinti „nepageidaujamų“ kalėdinių dovanų kategoriją, kuri dėl kokybės ar menko funkcionalumo dažnai neatitinka gavėjo poreikių. Tai – kalėdiniai suvenyrai, statulėlės, momentiniai, specifinio dizaino daiktai, nederantys prie namų interjero. Taip pat „juokingi“ drabužiai, aitrūs pagardai, intensyvūs kvapikliai, virtuvės smulkmenų rinkiniai, banaliais užrašais išmarginti puodeliai ir kt. Tokios dovanos, neradusios pritaikymo, neretai gula į stalčius arba yra išmetamos. 

ES tyrimai rodo, kad Kalėdų sezono metu susidaro apie 30 proc. daugiau atliekų nei įprastai – daugiausiai dėl maisto ir pakuočių. Šventiniu laikotarpiu ypač padidėja dovanų pakavimo popieriaus ir dekoracijų srautas, energijos naudojimas bei perteklinis maisto gaminimas. 

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama atliekų prevencijai: atsakingam, sąmoningam pirkimui, vartojimo mažinimui, susidariusių atliekų rūšiavimui ir perdirbimui. 

„Nors dėl atliekų rūšiavimo turime tam tikrų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos iššūkių, dėl kurių sprendimo būdų reikės susitarti jau 2026 m. Seimo pavasario sesijoje,  daroma bendra pažanga dėl atliekų tvarkymo vis tiek nuteikia gana optimistiškai, – gyventojai vis dažniau susimąsto apie atliekų prevenciją, perleidžia nebenaudojamus daiktus kitiems, vykdo namudinį kompostavimą, vis reikšmingiau įsitraukia į atliekų rūšiavimą.  Atsirandantis natūralus įprotis rūšiuoti jau yra pasiekimas. Tačiau svarbu suvokti ir tai, kad švenčių laikotarpiu vis dar persistengiama perkant maisto produktus ir ruošiant maistą – jo pagaminama gerokai daugiau nei suvartojama, tad susidaro maisto atliekos“, – teigia Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. 

Jis atkreipia dėmesį ir į šį rudenį Vilniuje prasidėjusią socialinę kampaniją „Riebkalnis – kalnas, kurio Vilniui nereikia“, kuria miestas atkreipia dėmesį į problemą, kai panaudoti riebalai ir aliejus pilami į kriaukles ar tualetus. Nuotekų vamzdžiuose kaupiasi tūkstančiai tonų riebalų, jungiasi su kitomis atliekomis, sudarydami kamščius, kurių šalinimas virsta milžiniškomis išlaidomis ir pavojaus varpais aplinkai.  

Šiuolaikinės technologijos leidžia diegti progresyvius perdirbimo ir antrinio panaudojimo būdus. Net ir aliejus, naudojamas gaminant tradicines šv. Kūčių „auseles“, spurgas ar kitus patiekalus, po kurių nepakanka keptuvės išvalyti popieriniu rankšluosčiu, turėtų būti kaupiamas specialiose talpose. Galima kaupti ir nebenaudojamuose stikliniuose induose arba atitinkamų savivaldybių nemokamai dalinamose specialiose talpose. Daugiau informacijos apie teisingą atliekų rūšiavimą, žymėjimą ir aikšteles – atliekukultura.lt. 

Pripildžius tokias talpas, jų turinį galima perduoti atliekų tvarkytojams, kurie aliejų išvalo, perfiltruoja trupinius ir nešvarumus, chemiškai stabilizuoja, atskiria vandenį ir kitus junginius. Išvalytas aliejus gali virsti naudingu produktu, pvz., būti paverčiamas bioplastiko komponentu, kuris pradeda naują gyvenimą. 

Aplinkos ministerijos inf.