Šį sekmadienį minėsime Verbines, kurių pagrindinis akcentas jau užkoduotas pačiame šventės pavadinime. Gilias tradicijas menanti verba dažnai gaminama iš kadagių, žilvičių, beržų bei gluosnių. Dalijamės patarimais, kurie padės pasigaminti šią šv. Velykų puokštę ir patiems.
Jau nuo seno tikima, kad šventinta verba visus metus namus saugos nuo blogio, piktos akies ir ugnies, tad didelė dalis lietuvių dar ir šiandien, Verbų sekmadienį, eina į bažnyčią ir šventina savo atsineštą verbą, kuri neretai būna pagaminta savomis rankomis. Vieni verbas atsineša įvairiaspalves, kiti minimalistines. Pastarosios dažnai susideda iš kadagio šakelių, perrištų kaspinėliu.
Verbų sekmadienis neatsiejamas ir be kitos tradicijos. Tiems, kurie bažnyčioje nesilankė, verba žaismingai suduodama ir sakoma „ne aš plaku, verba plaka, už savaitės jau Velykos“. Šis paprotys atėjęs iš pagonybės laikų, kai lietuvių protėviai turėjo itin glaudų ryšį su gamta. Įdomu tai, jog anuomet Suvalkijoje tikrajai verbai pagaminti buvo naudojamas kadagio augalas, o Aukštaitijoje prie jo pridėdavo ir žilvičio šakelę.
Kadagys yra vienas pagrindinių su biblija susijusių augalų, kuris ypatingas savo apsauga nuo blogio. Tikima, kad įvairiais mitais apipintas augalas išvalo neigiamą namuose tvyrančią energiją bei puikiai pasitarnauja fizinio ir dvasinio apsivalymo ritualo metu.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
