
Naujausia „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad pusė gyventojų sutiktų, jog bendroji daugiabučio namo nuosavybė būtų papildomai draudžiama.
Lietuvoje vis dažniau fiksuojami incidentai, kai dėl techninių gedimų, gamtos stichijų ar žmogaus veiksmų nukenčia bendrojo naudojimo turtas. Dažniausiai žala bendrosioms erdvėms kyla dėl užliejimų, elektros instaliacijos gedimų, gaisrų, ekstremalių oro reiškinių ar tyčinių veiksmų. Tokiais atvejais finansinė našta tenka visiems gyventojams.
Nors Vakarų Europos šalyse tokie nuostoliai įprastai dengiami draudimo mechanizmais, Lietuvoje vis dar vyrauja praktika drausti tik asmeninį turtą. Bendrojo naudojimo objektų apsauga iš esmės paliekama pačių gyventojų atsakomybei, o sprendimai dažnai priimami tik įvykus nelaimei.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad požiūris į šią situaciją keičiasi. Beveik pusė apklaustųjų, gyvenančių daugiabučiuose arba turinčių juose nekilnojamojo turto, sutiktų mokėti papildomą mokestį už bendrojo naudojimo patalpų draudimą, jei jis siektų apie 2–4 eurus per mėnesį.
„49 proc. respondentų nurodė, kad tokia įmoka jiems būtų priimtina. Tai rodo, kad reikšminga dalis gyventojų suvokia bendro turto apsaugos svarbą ir yra pasirengę prie jos prisidėti finansiškai“, – teigia „Spinter tyrimai“ sociologas Ignas Zokas.
Tyrimas taip pat atskleidė aiškų lūkestį dėl organizavimo: 62 proc. respondentų mano, kad bendrojo naudojimo patalpų draudimu turėtų rūpintis namo administratorius arba bendrija.
Apklausą 2026 metų vasarį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu telefoniniu ir internetiniu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų, taikant kvotinę, visą šalį reprezentuojančią atranką.
Respublikinių būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas atkreipia dėmesį, kad šiandien didžiausi finansiniai nuostoliai dažniausiai kyla būtent bendrojo naudojimo objektuose.
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje užfiksuota ne viena situacija, kai žala daugiabučiuose siekė dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Audros plėšė stogus, vandens avarijos gadino liftus, gaisrai niokojo požemines aikšteles. Tokiais atvejais gyventojams tenka ieškoti lėšų savarankiškai – dažnai viršijančių jų finansines galimybes“, – sako A. Čaplikas.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – sprogimas Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje, kurio padarinių likvidavimas pareikalavo daugiau nei milijono eurų. Nors šiuo atveju dalį išlaidų padengė savivaldybė, tokia pagalba yra išimtinė. Kitais atvejais nuostolius solidariai dengia visi būstų savininkai.
„Ar realu tikėtis, kad gyventojai patys padengs tokio masto nuostolius? Praktika rodo, kad ne. Kaupiamosios lėšos tokiems atvejams nėra skirtos, o savivaldybių galimybės – ribotos. Tai reiškia, kad finansinė rizika lieka nevaldoma“, – sako A. Čaplikas.
Jo teigimu, diskusijos dėl bendrojo naudojimo turto draudimo vyksta jau ne vienerius metus, tačiau sprendimai stringa. Vis dėlto dažnėjant incidentams, ši tema tampa vis aktualesnė. A. Čaplikas tikisi, kad ji sulauks ir platesnio įstatymų leidėjų dėmesio.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
