Vaikštome po Antakalnį: nuo rūmų prie rūmų

Antakalnis – vienas turtingiausių architektūriniais paminklais Vilniaus rajonų. Tai nulėmė palanki jo geografinė padėtis: didikams patiko, kad čia pat yra miesto centras, tačiau kartu rajoną supa gamtos grožis. Antakalnis yra puikus pasirinkimas, norintiems pažinti didingą Vilniaus istoriją. Tad sudarėme trumpą maršrutą, kuriame didžiausias dėmesys – rajoną garsinantiems rūmams.  

Remdamiesi gido Alberto Kazlausko įžvalgomis knygoje „Vilniaus gatvės gyvos. Gidas po miesto periferiją“, pateikiame įdomiausias ir paslaptingiausias Antakalnio vietas.

1. Sluškų rūmai

Sluškų rūmų architektu laikomas Pietro Perti, sukūręs ne vieną žymų statinį Antakalnyje. Vienas įspūdingesnių šio architekto darbų – Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjero dekoras.

Statydamas sau rūmus Polocko vaivada Dominykas Mykolas Sluška daug ką pasirinktoje vietoje pakeitė: dalį kalvų nukasė, net Neries vagą pakoregavo. Prabangą mėgstantys garbūs Vilniaus svečiai paprastai apsistodavo būtent šiuose rūmuose.

Deja, Sluškų rūmus vis lydėdavo negandos: yra išlikę pasakojimai apie čia apsilankiusius žmones ir jiems nutikusias nelaimes. Pats rūmų šeimininkas Sluška gyvenimą baigė prasiskolinęs ir neturėdamas palikuonių. Tad, bėgant amžiams, rūmuose apsigyvendavo vis kiti šeimininkai.

1795 m. caro valdžia rūmus konfiskavo, dalyje korpusų įrengti nuomojami butai. 1835 m. čia buvo įkurdintos kareivinės. 1872 m. Sluškų rūmų pastate įsikuria etapinis katorgos kalėjimas. Sluškų rūmų teritorija ir jos pastatai kaip kalėjimas naudoti iki 1952 m. Jame buvo keli skyriai – katorgos kalėjimas ir arešto namai. Pokaryje kalėjime buvo kalinami pasipriešinimo okupacijai dalyviai ir politiniai kaliniai.

Nuo 2002 m. į rūmų kompleksą įsikėlė Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Nors rūmų interjero dekoras sunyko, bet pastato išorėje vis dar galima pamatyti Sluškų herbą.

2. Senoji gaisrinė

T. Kosciuškos g. 34 esantis pastatas patraukia akį savo išskirtiniu fasadu. Tai pagal architekto J. Januševskio projektą pastatytas dviaukštis mūrinis pastatas, kuriame dirbo ugniagesiai. 1940–2012 metais šiame pastate buvo įsikūrusi Vilniaus miesto 6-oji ugniagesių komanda. Per tą laiką padaryti keli esminiai pakeitimai: pirmame aukšte įrengti garažai, atsirado nedidelis silikatinių plytų priestatas, o virš stogo pastatytas stebėjimo bokštas ugniagesiams žiūrėti, iš kur kyla dūmai. Šiuo metu šis pastatas stovi tuščias. Objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tad išnykimas jam kol kas tikrai negresia.

3. Vileišių rūmai

Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis (1851–1926) – neeilinė Vilniaus asmenybė, padovanojusi miestui įstabaus grožio rūmus Antakalnyje. Tai žmogus, savo veikla uoliai skatinęs lietuvybės sklaidą. Tad simboliška, kad šiandien jo pradėtą kelią tęsia po Antrojo pasaulinio karo rūmuose įkurtas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

1904–1906 m. pagal A. Kleino projektą pastatyti Vileišių rūmai iki šiol yra vienas gražiausių pastatų Antakalnyje. Rūmų prabangą tais laikais liudijo griežta plytų kokybės kontrolė, pamatiniai akmenys, užsakyti net iš Suomijos. 16 skirtingais stiliais dekoruotų kambarių šildė 28 krosnys (šiandien išliko 13).

Rūmų ansamblį sudaro dar du pastatai: vadinamasis „namas prie gatvės“ ir pagalbinis. Pirmasis buvo statomas kaip tautinio atgimimo erdvė, todėl čia savo kabinetą turėjo Jonas Basanavičius, taip pat čia buvo įsikūrusi „Vilniaus žinių“ redakcija. „Vilniaus žinios“ – tai pirmasis legalus lietuviškas laikraštis, leistas 1904–1909 metais. Taip P. Vileišis reikšmingai prisidėjo prie lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Pagalbiniame pastate buvo arklidė ir arklininko bei kiemsargio butai, kurį laiką virš arklidės veikė knygų ryšikla.

4. Sapiegų rūmai

XVII a. pab. LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega pasistatė įspūdingą rūmų ansamblį. Įdomu tai, kad rūmai statyti ant ankstesnio pastato griuvėsių, todėl jie simetriški tik iš vienos pusės. Rezidenciją K. J. Sapiegai sukūrė architektas G. B. Frediani ir Antakalnyje dirbę P. Perti ir M. Palloni. Šalia rūmų buvo suformuotas iki pat dabartinės Karo akademijos besidriekiantis parkas su fontanais ir skulptūromis.

1809 m. Sapiegų rūmuose buvo įsteigta karo ligoninė. Nors rūmai per ilgą laiką sunyko, 2010 m. atlikti restauracijos darbai padėjo atstatyti dalį XVII–XVIII a. didybės. Šiandien rūmų interjere yra išlikusių sienų tapybos fragmentų. Čia organizuojamos specialios ekskursijos su gidu, kur lankytojai gali pamatyti senąsias, autentiškas interjero detales.

5. Vilniaus Išganytojo bažnyčia
   

Antakalnyje pasislėpusi bažnyčia, priklausanti Sapiegų rūmų ansambliui. Ji praminta Sapiegų rūmų ansamblio perlu.

1693 m. vienuolius trinitorius iš Ispanijos į Vilnių pasikvietė pats Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega. Jų iniciatyva 1694–1716 metais pastatyta bažnyčia priemiestinės Sapiegų rezidencijos teritorijoje.

Vėlyvojo baroko stiliaus centriško plano bažnyčia įdomi savo architektūros sprendimu ir plastiniu dekoru, kuriančiu jaukų ir harmoningą interjerą. Jos išskirtinumas – unikali aštuonkampio forma ir įstabus kupolas, buvęs pats didžiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.