Ar žinote, kad 45 metrų aukščio vandentiekio bokštas žymi centralizuoto vandens tiekimo Šiauliuose pradžią? Bokštas mena ne vieną istorinę paslaptį, tarp kurių – ilgus metus sienoje slėptas ir atrastas raudonų plytų kryžius.
Kiekvienas, eidamas Vasario 16-osios gatve, pastebės šį vandentiekio pastatą. Tai – viena ryškiausių miesto dominančių, kuri turi stiprų vizualinį ryšį su pagrindiniu architektūriniu Šiaulių simboliu –renesansine Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra.
Ilgi statybų metai
Vandens bokštas pradėtas statyti 1939 metais pagal gelžbetonio konstrukcijų inovatoriaus P. Morkūno eskizus ir inžinieriaus A. Janulionio brėžinius. Statybas nutraukė nacių okupacija, jos atnaujintos jau po karo, 1945 metais, ir truko trejus metus. Bokšto statyboms vadovavo inžinierius Jonas Vencius.
1948 metų spalio 30 d. bokšto rezervuaras (talpa iki 1000 m3) buvo pripildytas požeminio vandens iš pirmosios Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės – vanduo paleistas į miesto tinklą. Ši diena laikoma oficialia miesto centralizuoto vandentiekio įkūrimo data.
1974 m. pirmame aukšte iš keturių įkurdintas iki šiol veikiantis Vandentvarkos muziejus. Ekspozicija išdėstyta ratu, apie 100 m2, palei apvalų bokšto perimetrą.
1991 m. vandens tiekimas iš bokšto buvo nutrauktas, o vandentiekio tinklai atjungti.
Kryžiaus paslaptis
Bokšto aukštis – 45,37 m, pastatas yra 4 aukštų su rūsiu. Statinys turi įdomių ir charakteringų architektūrinių detalių.
2020 m. remontuojant vandentiekio bokšto fasadą, sienoje buvo rastas išmūrytas raudonų plytų kryžius.
Ieškant šio unikalaus istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi profesoriaus Vytenio Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kurioje buvo pažymėta kryžiaus vieta.
Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla ir kryžiaus ženklas.
Dvi versijos
Amžininkų teigimu, vandentiekio bokštas pradėtas statyti iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis.
Keisdami plytų spalvą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą – kaip pasipriešinimo puolimui prieš tikėjimą ženklą.
Yra ir kita kryžiaus atsiradimo versija. Manoma, kad taip galėjo būti pagerbtas statybose žuvęs darbininkas.
Per bokšto langelį bandyta kryžių aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau paslėptas jis buvo du dešimtmečius, kol bokštą aptinkavo apie 1963 metus.
Vandentiekio bokštas liudija dar vieną svarbų istorinį įvykį. 1989 metų vasario 16 dieną po ilgų okupacijos dešimtmečių bokšte suplevėsavo trispalvė – pirmą kartą Šiauliuose.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
