Kviečiame į trečią ir paskutinę Vilniaus parkų istorijų dalį, o taip pat primename, kad sostinėje yra itin daug gražių žalių erdvių, tad net neišvykę iš miesto galite pasimėgauti puikia gamta ir parkuose čiulbančiais paukšteliais.
Kalnų parke stūkso keli kalnai. Žymiausias iš jų – Trijų Kryžių kalnas. Manoma, kad ant Trijų Kryžių kalno teritorijoje gyvenę pagonys kadaise nukankino septynis pranciškonus, kurie buvo prikalti prie kryžių ir įmesti į upę. Dabar toje vietoje stovi architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio pastatytas Trijų Kryžių paminklas. 1950 m. sovietų valdžios nugriautas paminklas buvo atstatytas Lietuvoje prasidėjus atgimimui.
Trumpa istorija
Trijų Kryžių kalnas kartais dar vadinamas Plikuoju, Kreivuoju (manoma, kad čia stovėjo Kreivoji pilis) ar Tauro kalnu.
Netoliese matyti Stalo kalnas. Stalo kalnas tokį pavadinimą gavo dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas.
Kitas Kalnų parke stūksantis kalnas – Gedimino kapo kalnas. Jis žymi kunigaikščio Gedimino palaidojimo vietą. Ant šio kalno renkasi daugybė vilniečių ir miesto svečių, norinčių pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama. Kalnas per jų religines šventes prie pagoniško aukuro sutraukia Senovės baltų religinės bendruomenės narius.
Šioje teritorijoje neįmanoma nepastebėti ir dar vieno – Bekešo – kalno. Bekešo kalnui toks jo vardas suteiktas pagerbiant iš garsios vengrų didikų giminės kilusį Kasparą Bekešą, vieną iš Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadų, kuris ant šio kalno buvo palaidotas 1580-aisiais. Jį čia laidojo dėl to, kad velionis buvo arijonų tikėjimo ir jo palaikų į katalikų kapines nepriėmė. XIX a. viduryje paminklas, kartu su K. Bekešo kapu, nuvirto į Vilnią.
Verkių regioninis parkas – parkas, įsikūręs dešiniajame Vilniaus Neries krante. Jame apstu religinių vertybių, su kuriomis susipažinsite keliaudami Kryžiaus keliu. Vilniaus Kalvarijos pritraukia daug užsienio svečių, piligrimų. Vilniaus Kalvarijos – ypatingas architektūrinis-urbanistinis ansamblis, atkartojantis Kryžiaus kelią ir įsiliejantis į natūralų kraštovaizdį.
Trumpa istorija
Parkas buvo įkurtas 1992 m., siekiant apsaugoti Žaliųjų ežerų teritoriją,XVIII a. neoklasikinį Verkių rūmų kompleksą, Vilniaus Kalvarijas bei Trinapolio trinitorių vienuolyno kultūrinį kompleksą. Pasak legendos, teritorija pavadinimą įgavo dėl to, kad čia viename iš ąžuolių drevių rastas verkiantis kūdikis. Tai buvo garsusis pranašas Lizdeiką, išpranašavęs Vilniaus miesto įkūrimą.
Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelias buvo įkurtas XVII a. Kelias atkartojo originalą Jėruzalėje, jį sudarė 22 stotelės. Iki 1962 m. beveik visi jos buvo sunaikintos, tačiau šiandien visas kompleksas rekonstruotas ir paskelbtas valstybinės reikšmės architektūros paminklu.
Neries regioniniame parke stovi 9 piliakalniai: Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Kiekvienas jų – su savo išskirtine istorija ir padavimais.
Į Nerį vandenis čia plukdo ypatingo grožio sraunūs upeliai – Dūkštos, Saidės, Vilsos, Čekonės, Bražuolės, – kurie, garmėdami per kalvas, įvairias uolienas, tai kriokliais krenta, tai srauniais sūkuriais čiurlena.
O kur dar mitologiniai akmenys! Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, stūkso Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais runomis, Valų kaime – Valų akmuo su įspausta pėda, vietinių vadinama Marijos pėda. Tai iš senų laikų atėjusio padavimo prisiminimas. Neva, tada, kai akmenys buvo dar minkšti, po žemę vaikščiojo Dievas. Kiti padavimai byloja čia esant laumių pėdas. Karmazinų apylinkėse yra dar vienas pėduotas akmuo – Dziuravo. Jame pėdsakus turbūt paliko kokia nors mitologinė būtybė.
Trumpa istorija
1992 m. įkurto 10 000 ha parko teritoriją daugiausiai užima miškingi plotai ir nedidelės gyvenvietės. Tai – išskirtinis ledynų suformuoto kraštovaizdžio pavyzdys. Regioninis parkas apima gražiausią Neries slėnio atkarpą tarp pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės ir dabartinės Lietuvos sostinės Vilniaus. Žmonės šioje teritorijoje gyveno daugiau nei 10 000 metų, todėl kiekvienas pasivaikščiojimas parke gali atskleisti paslapčių.
Čia rasite 30 gamtos ir kultūros paveldo objektų. Pamatykite vieną didžiausių iki šių dienų išlikusių ąžuolynų, kur pagonys garbino savo dievus. Jei domitės naujesne istorija, apsilankykite prie tarpukario Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijoje Ausiutiškių kaime.
Kaip atvykti?
Kaip automobiliu atvykti iki pat Neries regioninio parko piliakalnių? Jei važiuosite iš Vilniaus, važiuokite pro Sudervę Kernavės kryptimi. Už Dūkštų miestelio, pavažiavus 1 km, Dūkštų ąžuolyne reikia sukti į kairę ir važiuoti 1 km iki automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo jos iki Bradeliškių piliakalnio apie 300 m reikės eiti pėsčiomis, o iki Buivydų piliakalnio – apie 1,3 km.
Jei norėtumėte užsukti į lankytojų informacijos centrą, prie Dūkštų dairykitės didelės gražios raudonos bažnyčios. Lankytojų centrą rasite jos neprivažiavus, dešinėje kelio pusėje, o bažnyčia liks Jūsų kairėje.
Go Vilnius inf.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
