2023-07-11 532 Peržiūros

Per keturis mėnesius „Mano BŪSTAS“ nuodugniai ištyrė ir praplovė jau 70 daugiabučių namų nuotekų vamzdynų. Atlikę šiuos darbus specialistai atviri – dalį patikrintų vamzdynų, vardan saugumo, anksčiau ar vėliau gyventojams teks pasikeisti, nes jie deformuoti, trūkinėja, o tai rodo, kad avarijos gali įvykti bet kurią akimirką.

Saugodami klientus ir jų turtą nuo galimų brangiai kainuojančių avarijų, „Mano BŪSTO“ specialistai uostamiestyje nuo pavasario masiškai tikrina nuotekų vamzdynus ir inicijuoja jų praplovimą. Tai leidžia tiksliai įvertinti sistemų būklę ir esant poreikiui imtis veiksmų, kad gyventojai išvengtų brangiai kainuojančių avarijų.

Patikrins 600 namų

„Saugodami gyventojų turtą ir rūpindamiesi saugumu, iš viso esame numatę patikrinti ir, jeigu reikia, praplauti nuotekų vamzdynus 600 uostamiesčio daugiabučių. Visų pirma ėmėmės problematiškiausių namų, kuriuose nuotekų vamzdynai kemšasi dažniausiai, kurių gyventojai periodiškai kviečia avarinę tarnybą“, — sako Vidas Balbuckis, „Mano BŪSTO“ priežiūros grupės vadovas.

Skaičiuojama, kad dėl avarijų nuotekų tinkluose, kurias lemia vamzdynų užsikimšimai, avarinei tarnybai gyventojų turtą Klaipėdoje tenka gelbėti kone tūkstantį kartų per metus. Įvykus avarijai, patvinsta daugiabučių rūsiai, suniokojamas gyventojų turtas — tokios avarijos ne tik nemalonios, bet ir patiriami nemenki finansiniai nuostoliai.

„Daugiau nei pusę visų namuose fiksuojamų avarijų nutinka būtent nuotekų vamzdynuose. Maža to, situacija kasmet prastėja, nes vamzdynai sensta. Taigi, dabar daugiabučiuose vykdoma vamzdynų diagnostika ir praplovimas leidžia iš anksto užbėgti už akių avarijoms“, – sako V. Balbuckis.

Teikia pasiūlymus

Kol kas daugiausia namų nuotekų vamzdynų „Mano BŪSTAS“ patikrino Pietinėje uostamiesčio dalyje, Taikos prospekte ir Debreceno gatvėje.

„Prieš vykdami į probleminį namą, tuo pačiu pasiplanuojame ir kelių aplinkinių daugiabučių vamzdynų patikrą“, — pasakoja V. Balbuckis.

Anot jo, bėgant metams, namai iš lėto „sėda“, grimzta, o vamzdžiai deformuojasi, o neretai ir įtrūksta. „Taigi, apie 90 procentų mūsų randamų defektų — vamzdyno išlinkimai, susidaręs atvirkštinis nuolydis, kai nuotekos bėga ne į šulinį, o į namą. Nuotekoms kaupiantis vamzdžio apačioje, formuojasi kamštis. Ties pamatais randame ir vamzdžių įtrūkimų“, — sako V. Balbuckis.

Dar viena problema — seni ketaus vamzdžiai iš vidaus yra apaugę sąnašomis, aplipę svetimkūniais. Ketus yra šiurkštus lyg švitrinis, tad prie jo kimba popieriai, higieniniai paketai, kurie kaupiasi prie vamzdžių sienelių.

„Daugeliu atvejų reikalingas vamzdyno keitimas plastikiniu, o praplovimas — tik laikinas sprendimas. Per pusmetį ar metus vamzdis vėl užsikimš ir vėl teks plauti. Taigi, diagnozavę problemas, apie jas informuojame gyventojus ir balsavimui teikiame vamzdyno keitimo pasiūlymą“, — pasakoja V. Balbuckis.

Keičiant vamzdyną, ne tik suformuojami nauji ir teisingi nuolydžiai nuotekoms nubėgti. Ketus keičiamas plastikiniu vamzdynu, kuris yra glotnaus ir lygaus paviršiaus, prie jo nekimba atliekos.

Ragina numeruoti sandėliukus

Tarp randamų daiktų, kurie užkemša nuotėkų vamzdyną – įvairios statybinės atliekos, dažai, glaistas, agurkai, pomidorai, konservai, sauskelnės, higieniniai paketai, skudurai. Į kriauklę ar klozetą nerekomenduojama pilti ir riebalų, kurie atvėsę prikimba prie vamzdžio sienelių ir kemša vamzdyną.

„Jau įvykus avarijai, neretai ilgai užtrunkame, kol surandame sandėliuko savininką, mat šios patalpos nėra sunumeruotos. Neretai ir kaimynai nežino, kur kieno sandėliukas. O būtent sandėliukuose įrengti tiek nuotėkų, tiek karšto ir šalto vandens stovai, prie kurių būtina prieiti, norint kuo greičiau likviduoti avariją. Taigi, nurodyti buto numerį ant sandėliuko būtų gera idėja, dėl kurios ženkliai sutrumpėtų avarijų likvidavimo laikas“, — pataria V. Balbuckis.