2022-01-20 129 Peržiūros

Asmeninio prekės ženklo kūrimas šiais laikais tampa vis labiau vertinamas ir atveriantis didesnes galimybes. „Kalba Šiauliai“ redakcija dalijasi šiltu pokalbiu su „Social Image Agency“ įkūrėja ir internetinių mokymų rengėja Giedre Ray. Sužinosite, kuo reikšminga asmeninio prekės ženklo kūrimo galimybė, kokia yra komunikacijos galia, kiek stipriai žmogui svarbus pasitikėjimas savimi ir kodėl žmonės nori būti panašūs į kitus, nors yra unikalios ir įdomios asmenybės.

Giedre, trumpai papasakokite apie save, apie savo gyvenimo tikslus ir siekius, taip pat apie tolimesnius savo gyvenimo planus.

– Profesine prasme mano misija – padėti žmonėms atrasti ir įgalinti savo balsą. Nors šis tikslas sutelpa į vieną sakinį, jis kur kas labiau kompleksiškas. Kuo daugiau sutinku žmonių, tuo labiau suprantu – visų mūsų istorijos vertos pasakoti, visi turime neįkainojamos patirties. Ko dažnai pritrūksta, tai drąsos, pasitikėjimo tuo, ką galiu. Pasirinkau sritį, kurios pagalba turiu galimybę padėti klientams atrasti savo balsą, taip pat ir prasmę dalintis. Tokio tipo komunikacija, mano nuoširdžiu įsitikinimu, vertinga visomis prasmėmis – nuo emocinės iki finansinės. Su šia veikla sieju ir savo ateitį. Na, o visai netrukus pristatysiu net kelis projektus, kurie, tikiu, padės esantiems šiame kelyje.

Kaip kilo idėja sukurti asmeninį prekės ženklą?

– Savo asmeninį prekės ženklą pradėjau kurti dar tada, kai Lietuvoje nebuvo šio termino, o socialiniai tinklai tik pradėjo populiarėti. Nuo paauglystės dirbau, turėjau gana nemažai ambicijų, o joms įgyvendinti ne kartą teko užduoti sau klausimą – kaip man tai pasiekti? Tas „aha“ momentas buvo, kai per aplinkui paklausiau vieno kliento, kodėl jis visuomet skambina man, kai tikslingiau kalbėti su darbuotoju, kuris tiesiogiai atsakingas už jo projektą. Atsakymas buvo paprastas – „aš tavim tikiu“. Tada susimąsčiau, kad pirmoje vietoje mezgant bendradarbiavimą yra ne kompetencija, pareigos, o asmenybė. Kitaip tariant, bendraujame ir perkame iš žmonių, o darome tai tada, kai jie mums patinka, pasitikime ir susikalbame.

Tiesa, kol asmeninis prekės ženklas tapo mano pagrindine veiklos sritimi, šiek tiek užtrukau kurdama kitus verslus. Tačiau, kaip dabar matau, šis žingsnis buvo neišvengiamas ir dabar esu labai laiminga darydama tai, ką darau.

Jūs darbšti ir aktyvi moteris, kaip Jums pavyksta suderinti darbinius interesus ir laisvalaikį?

– Kalbant plačiai – kruopštaus laiko planavimo pagalba. Esu tikra, kad suderinti galima praktiškai viską, jei tik skiriame pakankamai daug laiko pasiruošimui. Derinant profesinę veiklą, laiką šeimai ir sau padeda prioritetai ir tam tikros griežtos taisyklės, kurių stengiuosi nelaužyti. Viena iš tokių taisyklių – vengti dirbti savaitgaliais ir darbo dienų vakarais (daugiausiai sau leidžiu skirti vieną vakarą per savaitę, jei yra mokymų ar renginių). Kita taisyklė – būtinai skirti laiko visoms mano išvardintoms sritims, neapleidžiant nei vienos. Ir, žinoma, atsižvelgti į kiekvieno etapo prioritetus.

Kuo naudingas asmeninio prekės ženklo kūrimas? Kokie didžiausi pliusai ir minusai?

– Kalbant apie asmeninį prekės ženklą svarbu paminėti, kad jį turime visi, nepaisant to, ar kuriame jį sąmoningai, ar ne. Ką galime pasirinkti, tai pradėti vystyti šį asmeninį prekės ženklą plačiau. Tokios komunikacijos nauda priklauso nuo išsikelto tikslo, nes pasiekti galima praktiškai bet ką. Padidėję pardavimai, naujos rinkos, norima darbo vieta, eksperto įvaizdis, bendradarbiavimo pasiūlymai – visa tai yra prieinama tikslingos komunikacijos pagalba.

Jei asmeninio prekės ženklo komunikaciją vykdome sąmoningai, minusų rasti sunku. Galiu įvardinti didžiausią pasitaikančią baimę – tapti pernelyg populiariu, atskleisti savo asmeninį gyvenimą. Tačiau tai yra mitas. „Personal branding“ dažniausiai yra apie mūsų profesinės srities žinomumą, o ne asmeninį gyvenimą.

Ar šiuolaikiniai žmonės vis labiau linksta savo žiniomis pasidalinti su kitais?

– Džiaugiuosi galėdama pasakyti – taip. Labai teisingai suformulavote klausimą, nes iš tiesų, besidominčių asmeninio prekės ženklo komunikacija ir nusprendusių ją vystyti, vienas iš pagrindinių tikslų būna dalintis, suteikti savo auditorijai vertę. Jei su vyresniais klientais dar padiskutuojame, kodėl komunikacija yra taip svarbu, tai jaunesni mano sutikti žmonės šio klausimo visai nebekelia. Praėjusią savaitę buvau pakviesta pravesti asmeninio prekės ženklo „workshop“ vieno universiteto studentams. Dažnai, būnant auditorijoje, pasiteirauju, kiek iš susirinkusiųjų turi ribojantį įsitikinimą „aš neturiu ką pasakyti“. Maloniai nustebino, kad vos 15 proc. auditorijos pakėlė rankas, kai tuo tarpu suaugusiųjų tarpe tokių atsiranda 80 proc.

Kaip socialinėse medijose, įvairiuose komunikacijos kanaluose atskirti melagingas naujienas nuo tikrųjų?

– Kalbant apie melagienas plačiąja prasme, pati visuomet stengiuosi įvertinti kelis dalykus: naujienos šaltinį, teksto autorių, teksto sklandumą. Taip pat, perskaičiusi stengiuosi išlaikyti kritinį mąstymą.

Taip pat gana dažnai sulaukiu kito panašaus klausimo – kaip atskirti kas yra kas perkant žinias „online“. E-mokymosi industrija šiuo metu yra viena labiausiai augančių visame pasaulyje, tad ne nuostabu, kad jos privalumais nori pasinaudoti ne tik puikūs ekspertai, lektoriai ir mokytojai, tačiau ir tik komercija užsiimantieji. Aš pati, pirkdama žinias „online“, atkreipiu dėmesį į šiuos dalykus: ar žmogus pats yra pasiekęs, įgyvendinęs tai, ką moko? Ar žinios perteikiamos kokybiškai, ar yra sistema? Galiausiai, kokie atsiliepimai apie šį mokytoją?

Kaip nugalėti auditorijos baimę?

– Nesu viešojo kalbėjimo trenerė, tad galiu pasidalinti tik savo asmeniniais atradimais. Itin aktyviai domiuosi psichologija, kurios pagalba pavyko suprasti, kad labiausiai bijome auditorijos ir viešumo (ne tik gyvo, bet ir „online“) tada, kai galvojame: mus vertins artimi ir pažįstami žmonės. Vertinimo ir pasmerkimo baimė kai kuriais kartais būna tokia didelė, kad nepavyksta nei žodžio pratarti ar parašyti viešai. Nugalėti šią baimę socialiniuose tinkluose – lengviau, nes juose nėra tiesioginio kontakto, todėl būtent čia rekomenduoju pradėti savo viešą „išstojimą“. Klientus pavyksta nuraminti keliais faktais:

  1. Mes esame tokie svarbūs tik patys sau. Apie tai, ką rašome ar sakome, dažniausiai aplinkiniai galvoja tik tol, kol tai skaito. Vėliau iš karto grįžta į savo gyvenimus arba kitus įrašus;
  2. Užprogramuotas smerkimas yra mitas. Mūsų aplinka yra geranoriška ir palaikanti, arba blogiausiu atveju – abejinga. Tai praktiškai visais atvejais reiškia, kad vietoje adekvačios kritikos sulauksite palaikymo ir padrąsinimo.

Kaip stipriai šiuolaikiniam žmogui svarbu viešojo kalbėjimo patirtis?

– Viešasis kalbėjimas – tik vienas iš būdų, kaip galime pasiekti norimų tikslų. Manau, kad kur kas svarbiau kalbėti apie platesnį konceptą arba kompetencijų rinkinį, kuris padeda „parduoti save“. Kai suprantame, kad viskas, ką darome yra pardavimai, belieka užduoti klausimą: o koks būdas yra geriausias man, tinkamiausias pasiekti mano išsikeltus tikslus? Tai gali būti viešasis kalbėjimas, socialinių tinklų komunikacija, derybų menas ir kiti.

Kaip galime atpažinti savo stipriąsias puses, o silpnąsias labiau lavinti?

– Atpažinti savo stipriąsias puses galima pasinaudojant daugybę būdų. Keli man patinkantys:

  1. Paklausti savęs – už ką mane dažniausiai pagiria aplinkiniai?
  2. Užduoti šį klausimą artimiesiems ir draugams. Atsakymai labai dažnais atvejais maloniai nustebina;
  3. Prisiminti, ką labiausiai mėgdavau veikti vaikystėje? Kokio tipo tai veikla? Kas labiausiai joje patiko?
  4. Užduoti sau klausimą: ką veikčiau arba kuo užsiimčiau, jeigu žinočiau, kad nepasiseks?

Silpnąsias sritis lavinti man padeda asmeniniai treneriai. Žinau, kad užsiimti tuo, ko nemėgstu arba tuo, kas sekasi sunkiai, man nebus malonu, o motyvacija, švelniai tariant, gali svyruoti. Dėl to renkuosi dirbti su kažkuo, kas gali užtikrinti kelis dalykus: atskaitomybę, sistemas ir žmogišką palaikymą.

Iš kur semiatės naujų idėjų?

– Daugiausiai naujų idėjų man gimsta skaitant knygas. Manau, kad tai – vienas efektyviausių būdų, kaip pasisemti kitų žmonių tiek metų kauptas žinias. Idėjoms turiu ir kitas rutinas, tokias kaip:

  1. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje užsirašyti bent 1 naują įžvalgą;
  2. Nuolat klausau savo klientų problemų, jas užsirašau, ir tuomet užduodu sau klausimą: kaip galiu padėti jas išspręsti dar geriau?
  3. Nuolatinį priminimą sau neprarasti smalsumo. Štai ir dalindamasi atsakymais šiam interviu, užsirašiau bent kelias idėjas komunikacijai.

Ar tiesa, kad pasitikėjimas savimi stipriai prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės?

– Pasitikėjimas savimi ir aplinka – vienas jausmų, kuris man sudaro gyvenimo pagrindą. Šio jausmo priešingybė – nepasitikėjimas – reiškia, kad nuolatos esi baimėje, neužtikrintume, negali atsipalaiduoti. Tokioje vidinėje būsenoje kurti ir būti smalsiam praktiškai neįmanoma, nes pasąmoningai galvojame ir rūpinamės išgyvenimu. Tad pasitikėjimui savimi ir pasauliu kurti skiriu daug energijos ir laiko, nepaisant to, kad kartais būna tikrai labai sunku.

Šiandien daug šnekama apie unikalumą. Kaip to pasiekti?

– Unikalumas arba autentiškumas yra pristatomi kaip kažkas, ką reikia pasiekti, įgyti. Tuo tarpu aš esu įsitikinusi – visi esame autentiški. Tai – duotybė, o ne siekiamybė. Klausite, o kurgi tuomet problema, kodėl ne visiems pavyksta atrasti šį autentiškumą? Atsakysiu pasidalindama savo atradimu. Aktyviai dirbdama su komunikacija pastebėjau, kad didesnė dalis žmonių, nusprendę vykdyti asmeninio prekės ženklo komunikaciją, visų pirma kreipiasi į mane su tokiais žodžiais: „Noriu tokio įvaizdžio ar komunikacijos kaip…“. Ką tai reiškia? Kad norime ne unikalumo, o priešingai – supanašėti. Tam priežasčių yra daugybė, pradedant ta, kad būti kažkuo, kas yra sėkmingas, yra saugiau. Tuo tarpu pasirodyti pasauliui tokiu, koks esi, „apnuoginti“ savo unikalumą – yra baisu.

Atsakant į jūsų klausimą, kaip pasiekti unikalumą, tai visų pirma susidraugauti su savimi. Tai, beje, didelės drąsos reikalaujanti užduotis. Tačiau ir rezultatai stulbinantys.

Ne paslaptis, kad ankstesniais metais sekėjų skaičių didinimas vykdavo kartu su pinigine išraiška, ar šiandien stengiamasi suburti tikslines auditorijas?

– Sekėjai savaime nėra turtas. Finansinę išraišką įgyja tik tikslinė auditorija, kuri tiki mumis, yra įsitraukusi į mūsų turinį. Taip pat ta, kuri jaučia, kad santykis ir ryšys yra abipusis. Jei visos šios sąlygos išpildytos, net ir mažiausia, vos kelių dešimčių auditorija reikšmingai prisidės prie mūsų tikslo siekimo.

Jūsų manymu, koks šiuolaikinių žmonių požiūris į kuriamus įvairius turinius?

– Manau, kad kiek žmonių, tiek nuomonių. Kiekvienas iš mūsų gali rasti dominančio turinio internete ir ne tik. Kas tikrai pasikeitė per pastaruosius 5 metus, tai laikas: kiek užtrunkame norimą turinį surasti, nes jo tiesiog daugėja. Taip pat įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mažėja išlaikomo dėmesio trukmė. Vėlgi, dėl tos pačios priežasties. Kita vertus, „ištikimybė“ turiniui, logiškai mąstant, tuomet didėja – jei jau randame kažką, kas mums patinka, liekame prie to ilgesniam laikui. Na, bent jau aš tai tikrai.