2022-02-23 3404 Peržiūros

Kiekvienas gyvūnų mylėtojas žino, jog augintinis žmogaus gyvenimą praturtina ne tik nuotaikingomis akimirkomis, bet ir dideliu atsakomybės, rūpesčio jausmu. „Pet City“ klinikos veterinarijos gydytoja Gabrielė Pociūtė-Pipirienė pasakoja apie gyvūnų sveikatos sutrikimus, reikalingą priežiūrą, pamini ir žmonių atsakomybes bei džiaugiasi, jog augintinių savininkai skiria vis daugiau dėmesio savo išrinktiesiems.

– Ar šeimininkai linkę savo augintinių profilaktiškai patikrai, ar vis dėlto dažniau susiduriate su atvejais, kai gyvūnus užklumpa įvairūs sveikatos sutrikimai ir pan.?

– Dažniau tenka susidurti su atvejais, kai šeimininkai kreipiasi į kliniką jau atsiradus įvairioms problemoms ar simptomams. Tačiau džiugu, jog po truputį auga ir profilaktinių apžiūrų skaičius, ypač didelę tokių apsilankymų dalį sudaro jauni, ką tik į naujus namus atkeliavę augintiniai. Taip pat galima paminėti ir tuos apsilankymus, kada šeimininkas atveda savo augintinį kasmetinei vakcinacijai, nes tokių vizitų metu atliekama ir klinikinė apžiūra. Jeigu vizito metu fiksuojami pakitimai, šeimininkui yra rekomenduojama atlikti detalesnius tyrimus.

– Žvelgiant iš Jūsų darbinės patirties, kokios dažniausios sveikatos problemos pasitaiko šiuometiniams augintiniams?

– Kadangi kiekviena gyvūnų rūšis turi skirtingą polinkį į tam tikras ligas, jas būtų galima išskirti taip:

  • Sveikatos sutrikimai dažniausiai pasireiškiantys katėms: šlapimo pūslės uždegimas, burnos ertmės ir dantų ligos, ūmus / lėtinis inkstų nepakankamumas, gastroenteritas, hipertiroidizmas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, parazitozės.
  • Šunų tarpe dažniausiai pasitaiko šios problemos: odos ligos, ausų infekcijos, gastroenteritas, šunidžių kosulys, kraujasiurbių erkių pernešamos ligos, burnos ertmės ir dantų ligos, parazitozės bei nutukimas.

– Kokios priežiūros augintinis reikalauja šaltuoju metų laiku, o kokios – šiltuoju?

– Aplinkos temperatūra yra labai individualus rodiklis. Jeigu gyvūnas yra beplaukis, vos tik atvėsus orams jį vertėtų aprengti šilčiau. Šeimininkas turėtų stebėti savo augintinį, kaip jis jaučiasi lauke prie tam tikros temperatūros, tokiu būdu nusprendžiant, ar jam reikalinga apranga. Trumpakailiams, bekailiams, liesiems bei su mažu kiekiu poodinių riebalų arba senyvo amžiaus šunims žiemą gali prireikti šilto megztinio, striukės ar kombinezono, kad būtų užtikrinama papildoma šiluma svarbiausioms gyvūno raumenų grupėms. Dažnai beplaukius šunis ir kates, neturinčius pavilnės ir esant su mažu sluoksniu poodinių riebalų, vos tik atšalus orams reikia rengti ir rudenį. Tokios sąlygos būdingos šioms veislėms: jorkšyro terjerai, maltos bišonai, kinų kuoduotieji, Meksikos plikieji, čihuahua. Vertėtų nepamiršti ir didelių veislių atstovų – dobermanų, dalmantinų, stafordšyro terjerų, bokserių ir t. t. Žinoma, yra veislių, kurios puikiai ištveria nepalankias oro sąlygas: haskiai, berno zenenhundai, malamutai, senbernarai, akitos ir pan. Jeigu gyvūnui yra reikalingas rūbas, geriausia rinktis tokį, kuris dengia kaklą ir pilvą, o idealiausias drabužis – nuo kaklo ir per visą nugaros ilgį iki pat uodegos pradžios. Jautriausios vietos, kurių nedengia kailis: ausys, nosis, pilvas. Žinoma, svarbu pasirūpinti ir pėdučių apsauga tiek nuo šalčio, tiek nuo druskų. Taip pat turime prisiminti apie gyvūnus, kurie yra vyresnio amžiaus, po operacijos, ligos ir sveikstantys, nes jie irgi turėtų būti apsaugoti nuo šalčio.

Šeimininkai turi nepamiršti ir šiltojo metų laikotarpio bei jo keliamos rizikos gyvūnų sveikatai. Būtent tada dažniausiai susiduriame su gyvūnų perkaitimu ar įvairiomis odos ir ausų problemomis, kurios pasireiškia po maudynių vandens telkiniuose. Su pirmais saulės spinduliais, o dažnai ir anksčiau, tampa aktyvios erkės, todėl svarbu pasirūpinti apsauga nuo jų. Taip pat šiltuoju metu padažnėja įvairių traumų, autoįvykių.

– Kokias išskirtumėte pavojingiausias augintinių ligas?

– Būtų sunku išskirti pavojingiausias ligas, nes vėlgi, tai labai individualu ir priklauso nuo paties organizmo – vienam gyvūnui kai kurie sveikatos sutrikimai gali būti mirtini, o kitas gali pasveikti ir toliau puikiai gyventi kokybišką gyvenimą. Pavojingiausios ligos yra tos, kurios uždelstos ir būna laiku nesikreipta į veterinarijos gydytojus.

– Ar gyvūnui pakanka tik sauso maisto? Kaip praturtinti augintinio mitybos racioną?

– Šiuo metu pasiūloje yra daugybė įvairiausių pašarų, tad labai svarbu atsirinkti tinkamą būtent savo augintiniui, nes kiekvieno augintinio dieta yra individuali, parenkama pagal gyvūną, jo sveikatos būklę bei poreikius, fizinį krūvį ir savininko galimybes. Pavyzdžiui, jeigu tai yra „super premium“ klasės pašaras – jo pilnai pakanka, mat jame iškart subalansuoti visi reikalingi vitaminai, papildai bei mineralai.

– Ką turėtų žinoti žmonės, norintys įsigyti augintinį?

– Pirmiausia reikėtų tvirtai nuspręsti, kokio augintinio norisi, t. y. charakteris, dydis, svoris, kailis ir pan., o tada ieškoti šiuos kriterijus atitinkančių veislių ir veislynų. Be to, vertėtų gerai išanalizuoti pasirinktą veislę: kokios sąlygos ir kokia priežiūra reikalinga.

Dažniausia klaida, kurią pastebime – žmonės įsigyja augintinį, nes jis jiems gražus arba sužavėjo tokios pat veislės gyvūno vaidmeniu kino filme ar tarnybiniame pasirodyme. Taip pat reikia suvokti ir tai, kad augintinio priežiūrai reikės skirti daug dėmesio: keliauti į dresūros pamokas, atlikti profilaktines procedūras sveikatos atžvilgiu. Prieš perkant gyvūną reikia labai gerai suprasti, jog jis į Jūsų šeimą ateis dešimčiai ir daugiau metų, taip pat juo reikės pasirūpinti, kai norėsite išvykti į kelionę, reikės skirti dalį savo finansų, kai gyvūnas susirgs ir pan. Norint turėti gerą, mielą, sveiką ir socializuotą augintinį, reikalingas labai didelis šeimininko įdirbis.

– Veterinarijos kabinete daugiau sulaukiate dresuotų ir išauklėtų gyvūnų ar nepaklusnių?

– Veterinarijos kabinete daugiausiai sutinkama išsigandusių gyvūnų, kurie tik ir taikosi pasprukti pro duris. Mano praktikoje sergantys gyvūnai paprastai nusiteikę draugiškai ir ramiai, nebent tai yra kelių mėnesių mažylis, kuris viskuo domisi ir smalsiai tyrinėja kabinetą. Žinoma, tenka susidurti ir su nevaldomais, agresyviais, nesocializuotais gyvūnais, tačiau kiekvienais metais tokių gyvūnų mažėja, nes savininkai vis daugiau dėmesio skiria gyvūnų dresūrai ir nuo mažens pratina gyvūnus prie veterinarijos klinikų.

– Ar dažnai sulaukiate augintinių, apsinuodijusių bevaikštinėjant pievomis, parkais ir t. t.?

– Pastaruoju metu tikrai negalėčiau išskirti apsinuodijimų specifinėmis medžiagomis, kurias gyvūnai randa lauke, ypač parkuose ar pievose, kaip dažno atvejo. Vis dar pasitaiko atvejų, kada gyvūnai suėda užnuodytų skanėstų, bet tai daugiau nutinka daugiabučių namų rajonuose. Į mūsų rankas patekę miškuose ar pievose apsinuodiję augintiniai būna suėdę įvairių nugaišusių laukinių žvėrių, išmatų, kas vėliau sukelia vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus ir pan. Taip pat pasitaiko ir apsinuodijimų žiurknuodžiais, kuomet sodybose ar soduose neatsargiai naudojant šias priemones, jas suėda naminiai gyvūnai. 

– Ar žmonės myli savo gyvūnus ir tada, kai jie pasensta?

– Žinoma! Tarp geriatrinių pacientų ir jų šeimininkų būna užsimezgęs nepaprastas ryšys, ypač artima draugystė matoma tada, kai žmogus savo augintinį augina vos nuo kelių mėnesių amžiaus iki pat senatvės. Tokie žmonės nevengia atvirai pasidalinti istorijomis, kiek visko būna patyrę su savo augintiniu per tiek metų.

– Dėl kokių priežasčių mylite savo darbą?

– Meilė darbui atsiranda dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų ta, jog niekada nebūna kelių vienodų darbo dienų, visos jos yra savotiškai skirtingos ir su savimi atneša daug naujų bei įvairių patirčių.