88-erių metų senjorė: „Plaukiu kaip Meilutytė – krūtine“

Judri, nenustygstanti vietoje ir spinduliuojanti gerą nuotaiką. Tai – iš Kauno kilusi pensininkė Regina, kurios dienotvarkėje mezgimas ir televizorius užima toli gražu ne pagrindinę vietą. Jau 88 metus skaičiuojanti moteris energijos semiasi iš sporto: ėjimo, plaukimo ir lygumų slidinėjimo.

Juda kas dieną

„Praėjusią žiemą, per sausį ir vasarį, 32 kartus slidinėti išėjau, turiu kalendoriuje pasižymėjusi. Buvo žiemų, kuomet ir 40 kartų pavyko paslidinėti. Šiemet tik 6 kartu buvau, gamta nedžiugino tinkamais orais“, – skaičiuoja Regina Krukauskienė.

Judrumas – moters kasdienybė. „Atsikėlusi 7:30 valandą, guluosi pusvalandžio masažui ant vadinamojo Kuznecovo aplikatoriaus – kvadratėlių su adatėlėmis kilimėlio. Tada – pusvalandžio mankšta, išjudinu sąnarius. Papusryčiauju, tada mezgu, paskaitau“, – savo dienotvarkę dėlioja senjorė.

Apie 12 valandą moteris eina į baseiną. „Anūkai žino ką man dovanoti – abonementą. Plaukiu apie 40 minučių, apie 700 metrų. Labiausiai patinka krūtine, kaip Rūta Meilutytė. Dar ir aplenkiu vieną kitą“, – juokiasi plaukikė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje.

Po to, jei geras oras ir nuotaika, Regina grįžta pėsčiomis paupiu, tada kelias stoteles pavažiuoja troleibusu. Kartais pėsčia grįžta namo visą kelią – 5 kilometrus.

„Oi, kaip smagu eiti! Žmonės paupiu ir bėgioja, dviračiais važiuoja. Su lazdomis nelabai mėgstu, nes su jomis reikia greit eiti, o aš neskubu, kelyje pafotografuoju. Savaitgaliais po pušynus vaikštau“, – pasakoja moteris, iki pat šiol dalyvaujanti ėjimo varžybose.

Varžosi su tūkstančiais

Azartiškai Regina dalyvauja ir pasitelkusi sveikatos programėlės, įdiegtos išmaniajame telefone, iššūkius. Ji čia varžosi su tūkstančiais kitų vaikščiotojų visame pasaulyje. Moters dienos iššūkis – 5000 žingsnių. Per mėnesį ji „prisuka“ ne mažiau 150 000 žingsnių.

Per pirmąją vasario savaitę moteris jau nužingsniavo 48 000 žingsnių, 33 kilometrus ir aplenkė daugelį tiek bendraamžių, tiek ir jaunesnių dalyvių. Bendraamžių vidurkis – vos 18 000 žingsnių, visų dalyvių – 30 000 žingsnių. Išmaniajame iššūkyje Regina dalyvauja jau dvejus metus ir neketina sustoti!

„Man labai patinka, sieki tikslo. Ir sveikata puiki. Susitvarkė spaudimas, nebereikia tablečių gerti“, – šypsosi R. Krukauskienė.

Gerus 30 metų savo iniciatyva Regina tvarkė visą daugiabučio namo, kuriame gyvena, aplinką. Moteris ėmėsi žolę pjauti, krūmus genėti, šluoti, laiptines plauti, gėles sodinti… „Mano idėja buvo – ir pasportuoti, ir tuo pačiu padaryt gera aplinkai ir žmonėms“, – pasakoja pensininkė.

Su sportu – nuo vaikystės

Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, augusi moteris – judri nuo vaikystės. „Pokario metais žaisdavom karą, lakstėm po Šančių smėlynus. Tėvas ir paspirtuką man buvo padaręs iš medžio lentų su šratiniais guoliais. Buvau labai aktyvi, judri. Kieme su vaikais per virvutę lauko tenisą žaisdavom. Vieną kamuoliuką turėjome, o tėvas iš faneros išpjaudavo raketes. Kartą kamuoliukas užlėkė ant 4 aukštų namo stogo, teko man užsikarti gelbėti – kamuoliukų juk tuomet nebuvo“, – prisimena Regina.

Vėliau VI vidurinėje mokykloje (dabar – KTU Vaižganto progimnazija) Aukštutiniuose Šančiuose klasiokės šokius lankė, chorą, o Regina norėjo žaisti krepšinį.

„Mokytojas Alfonsas Vietrinas, daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionas, davė man kamuolį ir sako: „Prašau, treniruokis“. Ėmiau stebėti žaidžiančius berniukus, judesius kartoti. Be trenerio išmokau žaisti krepšinį, patekau į Kauno rinktinę, o 10 klasėje – į Lietuvos mergaičių krepšinio rinktinę“, – pasakoja moteris.

Ji iki šiol domiuosi krepšiniu, nors gyvena Vilniuje, serga už Kauno „Žalgirį“. „Labai patinka treneris Kazys Maksvytis“, – sako R. Krukauskienė.

Po mokyklos įstojusi į Vilniaus pedagoginį institutą, fizinio lavinimo, gamtos ir geografijos specialybę, Regina pateko į sostinės miesto moterų krepšinio rinktinę. Čia žaidė 4 metus, deja, trauma nutraukė krepšininkės karjerą – trūko kelio meniskas.

Kelis metus dirbusi fizinio lavinimo mokytoja, Regina baigė kineziterapijos studijas. Moteris įsidarbino Santaros klinikų vaikų ligoninėje, kurioje tuo metu labai trūko specialistų.

Po 45-erių – antrasis kvėpavimas

Regina ištekėjo, ėmė auginti vaikus, sportas nuėjo į antrą planą… Antrasis sportinis kvėpavimas, aktyvumas, į jos gyvenimą sugrįžo po 45-ojo gimtadienio. „Nustojau sportuoti ir po kurio laiko pajutau – negerai. Pradėjau prieš darbą bėgioti“, – prisimena Regina.

Grįžusi po darbo, jei dar būdavo šviesu, 15-16 valandą moteris išsprūsdavo paslidinėti šalia namų besidriekiančiose kalvose. „Visos išbėgiotos ir kai kur išslidinėtos, nors takų, tokių kaip dabar yra, nebuvo. Dažnai bėgimo varžybose dalyvaudavau, važiuodavome ir į kitus miestus bėgti“, – pasakoja moteris.

Dabar bėgimą pakeitė ėjimas, tačiau ant slidžių moteris puikiai jaučiasi iki pat šių dienų. „Judėjimas, sportas – ne tik sveikata, bet ir laiko leidimas, gamtos pajutimas“, – sako savo pavyzdžiu ir kitus įkvepianti Regina.