Dviračiais po Alytaus miestą

Įsibėgėjus pavasariui kviečiame daugiau laiko praleisti gryname ore važinėjant dviračiu ir dalijamės 19 kilometrų maršrutu po Alytaus miesto apylinkes.

Pradžia – Rotušės aikštė

Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Rotušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.

Šaulių namai

1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Čia įsikūrusiame restorane vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, Antanui Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.

Miesto sodas

Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Sode auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. – Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui.

Paminklas „Laisvės angelas“

Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Laisvės angelas – tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.

Žalioji gimnazija

Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla.

Memorialas „Nurimęs varpas“

Alytaus Kurorto parko skverelyje stovi tautos kančių įamžinimo memorialas „Nurimęs varpas“. Jis tarsi sutelkė į vieną vietą mieste išsklaidytus tautos rezistencinių kovų atminimo simbolius. Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti.

Mažasis Dailidės ežeras

Alytaus Mažasis Dailidės ežeras yra Kurorto parke. Jį puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Ežerą juosiančiu dviračių taku pakilus ant pagrindinio dviračių tako galima pamatyti Didįjį Dailidės ežerą. Prie jo įrengtos poilsio zonos, sporto aikštynai. Šie – Mažasis ir Didysis – Dailidės ežerai yra Nemuno senvagė. Senoliai porina, kad kadaise ežerų vietoje, kuriuos dabar skiria pylimas, stovėjo pats dailiausias apylinkių dvaras. Kas tik pamatydavo kunigaikščio dvarą, negalėjo atsistebėti jo didumu, atsigrožėti jo šviesumu. Dėl to jį praminė Dailiuoju Dvaru, Dailide – todėl jis taip išgarsėjo; todėl ir jo valdovą kunigaikščiu Dailide vadino. Pražudė kunigaikštį ir jo dvarą godumas bei žiaurumas, o iš prakeikto debesies pliūptelėję vandenys sugriovė ir paskandino dvarą. Nuo to laiko žmonės atsiradusį ežerą Dailide praminė.

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.

Alytaus piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.

Buvusi geležinkelio stoties vandens siurblinė

Raudonų ir geltonų plytų buvusi geležinkelio sistemos vandens siurblinė. Siurblinė užtikrindavo vandens tiekimą nuo Nemuno į senosios geležinkelio stoties vandens bokštą.

Antano Juozapavičiaus tiltas

1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant karininką tiltas buvo pavadintas jo vardu.

Buvusios tuberkuliozės ligoninės kapinaitės

Tai buvusios tuberkuliozės ligoninės senosios kapinaitės. Jos pažymėtos tiek rusų, tiek vokiečių žemėlapiuose, naudotuose Pirmojo pasaulinio karo metu. Šis faktas leidžia manyti, kad kapinių čia būta jau XIX a. Vėliausiais kapelio paminklas datuojamas 1952 m.

Lietuvos tūkstantmečio tiltas

Alytaus šiaurinio apvažiavimo tiltas pradėtas projektuoti 1985 m. Iki 1993 m. buvo parengti privažiavimo kelių prie būsimo tilto projektai. Pablogėjus ekonominei situacijai tilto statyba ne kartą buvo nutraukiama. 2008 m. liepos 9 d. įmontuota statomo gelžbetonio tilto atminimo kapsulė, jam suteiktas Lietuvos tūkstantmečio tilto vardas. Tiltas eismui atidarytas 2011 m. spalio 28 d. Jo ilgis 257,80 m, aukštis – 25 m, plotis – 14,37 m.

Dviračių takas ant buvusio XIX a. geležinkelio pylimo

Šis dviračių takas – tai buvęs XIX a. pab. geležinkelio Sankt Peterburgas – Varšuva atšakos Varėna – Alytus pylimas. Juo važiuojant galima pamatyti ne vieną išlikusį tų laikų geležinkelio statinį, kurie įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Jaunimo parkas

Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo.

Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

Šalia Vidzgirio gyvenamojo rajono 1989 m. buvo įkurta parapija. 1990 m. pradžioje parinkta vieta bažnyčiai statyti ir paskelbtas respublikinis konkursas projektui parengti. Geriausiu pripažintas Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio pasiūlymas. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė, jai pritaikytas Skandinavijos bažnyčioms būdingas eksterjeras.

Sakurų alėja

Alytuje 2016 m. oficialia buvo atidaryta sakurų alėja. Sakurų alėjoje yra dvi skulptūros. Viena – „Į žvaigždes“, skirta poetui Antanui Saulynui, – Alytaus himno ir daugelio žinomų estradinių dainų („Pienė“, Pašauki“, „Žalioj stotelėje“ ir kt.) žodžių autoriui. Kita – metalo plastikos skulptūra „Pavasaris“ simbolizuoja augimą, judėjimą, demonstruoja meistro lengvą ranką ir brandžią mintį.

Buvusi Alytaus miesto sinagoga

Manoma, jog medinė sinagoga dabartinės vietoje buvo pastatyta 1856 metais. Alytaus sinagoga yra vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų. Ji sumūryta iš gelsvų ir raudonų plytų, netinkuota, dengta dvišlaičiu stogu. Jos planas – netaisyklingas keturkampis, su vakarų pusėje atskirta siaura dviaukšte dalimi, suskaidyta dviem skersinėmis sienomis. Rytų pusėje yra erdvi vienaukštė vyrų salė, į kurią patenkama per prieangį. Sinagogos pastatą iš aplinkos išskiria jos fasadą papuošiantis pagrindinis judaizmo simbolis – plytų mūro Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės su segmentinėmis sąramomis, kurios simbolizuoja Dešimties Dievo įsakymų plokštes.

Senamiesčio skveras

Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. 1956 m. ji pavadinta Gegužės 1-osios aikšte, o 1977 m. buvo sutvarkyta, įrengtas fontanas, pastatytas paminklas sovietiniam veikėjui Juozui Vitui. 1990 m. paminklas demontuotas. 2012 m. skveras buvo rekonstruotas. 2020 m. ant vieno iš suoliukų įsitaisė bronzinė voveraitės skulptūra (aut. M. Zavadskis). Tais pačiais metais Senamiesčio skvere pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams.

Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems.

Alytaus turizmo informacijos centro inf.