Gimtadienio dovana Klaipėdai – bažnyčios fasadas

Sekmadienį buvo atidengtas ir pašventintas Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios fasadas, kuriame pavaizduotas unikalus meno kūrinys – didžiausia visoje Rytų Europoje, beveik 100 kvadratinių metrų dydžio bizantiška smaltos mozaika „Švč. Mergelė Marija – visų šventųjų ir ligonių globėja“.

Šią išskirtinę mozaiką vienuoliai pranciškonai dedikavo Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui, tad joje galima pamatyti miesto įkūrimo siužetą, susijusį su broliais pranciškonais – laivą, kuriuo vienuoliai atvyko, ir Kuršo vyskupą Henriką, kuris pradėjo statyti Mėmelio pilį.

Idėja sukurti šį meno kūrinį gimė pranciškonui broliui Benediktui Jurčiui. Anot jo, įkvėpimą suteikė žmonės, o suformuluotą ikonografinę temą meno kūriniu pavertė dailininkė, Klaipėdos kultūros magistrė Angelina Banytė.

Mozaikos ikonografijoje – Pranciškus Asyžietis, pranciškonų vienuolijos įkūrėjas, gyvenęs XIII a. Jį brolis Benediktas nusprendė pavaizduoti kaip sodininką, stovintį tarp Rojaus medžių su avele ant rankų. Šv. Pranciškus sodina teisingumo, gėrio ir taikos sodinukus. Todėl šalia yra pavaizduoti pasekėjai, Mažesnieji broliai (minoritai), besirūpinantys sergančiais.

Darbai vyko šešis mėnesius

Į mozaikinio fasado atidengimą atvyko Vilties miesto bažnyčios architektas italas Nunzio Rimmaudo – mažytės Asyžiaus Porciunkulės koplytėlės, esančios Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilikos viduje, replikos autorius, o fasado šventinime dalyvavo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius.

Klaipėdos pranciškonų vienuolyno brolių užsakymą sukurti mozaikinį fasadą pagal menininkės A. Banytės paveikslą priėmė ir nuostabiai išpildė bizantiškosios Ravenos mozaikos įmonė, kuriai priklauso 1500 metų kauptas darbo stažas. Mozaika buvo atlikta per šešis mėnesius. Kiekvienas mažytis, skirtingo atspalvio smalto keturkampis sukurtas rankomis. Prie šios mozaikos dirbo daugiau nei šimtas Ravenos mokyklos meistrų.

Lietuvoje montavimo darbus užbaigė Arvydo Bumblio vadovaujama įmonė „Vakarų pakrantės aidas“. Mozaika atspari bet kokiam klimatui, todėl atsisakyta freskos, tapybos ant sienos. Nors ji būtų sukurta aukščiausios kvalifikacijos menininko, pajūrio lietūs bėgant metams ją nuplautų.

Tikimasi, kad ne tik miestiečiams, bet ir į Klaipėdą atvyksiantiems turistams ši vieta taps lankytinu objektu.