Ką reiškia būti kriminalistu?

Daugelis išgirdę žodį „kriminalistika“, ją iškart susieja su nužudymais ir vagystėmis. Nieko keisto – juk televizijos serialai ir detektyvai dažniausiai kalba būtent apie šią kriminalistikos pusę. Bet iš tiesų ši sritis yra gerokai platesnė ir reikalauja kur kas daugiau loginio bei kūrybinio mąstymo, nei įprasta manyti. „Kalba Kaunas“ kalbasi su jau 29 metus dirbančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus viršininku Daliumi Antanu Suslavičiumi.

Kokiomis  savybėmis reikia pasižymėti norint tapti kriminalistu?

Kruopštumas, atidumas ir neskubėjimas – tai svarbiausios savybės. Atvažiuoji į įvykio vietą, apžiūri, nusistatai ir ką darysi. Jeigu nerandi pėdsakų, tuomet mąstai, gal ką nors praleidai ar ko nepadarei. Pavyzdžiui, vienu atveju žiūrėjome butą, darbas buvo beveik baigtas, jau pakavomės daiktus, tačiau jokių pėdsakų nebuvome radę. Tačiau pastebėjome besivoliojantį pakelį margarino. Rodos, tai nereikšmingas objektas, tačiau jį pakėlus radome vienintelį įtariamojo pėdsaką.

Kokius darbui skirtus įrankius naudojate? Papasakokite plačiau apie darbų eigą?

Pirmiausia į įvykio vietą atvažiuoja pareigūnas ar patrulis. Jeigu jis mato, kad įvykio vietos apžiūra bus nesudėtinga, jis gali apžiūrėti ją savarankiškai. Jeigu ne, tuomet pareigūnas užtikrina įvykio vietos apsaugą, kad pėdsakai nebūtų sugadinti.

Nuvykus, pirmiausia apžiūrima įvykio vieta, nustatomos ribos. Nuo mano minėto statinio apžiūros būdo, pereiname prie dinaminio. Nusikalstamose vietose specialistai ieško nusikalstamos veikos atspindžių ar kitaip – pėdsakų. Pavyzdžiui, žmogus atliko nusikaltimą ir paliko avalynės, rankų pėdsakus, plaukus, plaušus.

Dalį įrankių turime iškarto pasiruošę automobilyje. Sunkiai pastebimų pėdsakų paiešką atliekame pasišviesdami su specialiomis, mėlynai šviečiančiomis lempomis, šviečiančiomis, kurios fiksuoja pėdsakus. Jeigu žmogus lietėsi kur nors, pradedame ieškoti jo biologinių pėdsakų. Rastus pėdsakus fotografuojame, aprašome, išimame ir supakuojame. Visi rasti nusikalstamos veikos pėdsakai yra perduodami tyrėjui, kuris perduoda nurodymus specialistui. Mes pradedame tirti. Žmonių paieškai ar užfiksuoti didesnes įvykių vietas, naudojamas dronas.

Kokius tyrimus dažniausiai tenka atlikti?

Atliekame įvairių rūšių tyrimus. Tiriame rankų ir avalynės pėdsakus, trasologinius pėdsakus, laužimo, spaudimo pėdsakus, spyneles, alkoholį ir kitus skysčius, šaunamuosius ginklus, dujų balionėlius, dokumentus, rašyseną atliekame balistinius tyrimus. Informacinės technologijos – tai nauja šaka  su kuria dirbame, tačiau be galo įdomi. Pavyzdžiui, kada tam tikri svarbūs įrašai ištrinami, privalome juos atstatyti, tiriame ar buvo vykdoma nusikalstama veika.

Kas yra sudėtingiausia šiame darbe?

Man sunkiausia tuomet, kada atvykus į įvykio vietą ir ją apieškojus, nesurandi nei vieno pėdsako. Svarbus darbas – surasti, kas toje vietoje yra ne taip. Dedi visas pastangas, kad įmintum mįslę ir surastum, kur nusikalstamos veikos atspindžiai. Be jokios abejonės, tie atvejai, kada surandami sužaloti ar mirę žmonės visuomet išliks sunkiausiais.

Kokio dydžio komanda dirba?

Į įvykio vietą važiuoja vienas specialistas. Jeigu didesnė įvykio vieta yra kviečiamas pastiprinimas. Kartais dirba 4-5 specialistų komanda. Paprastai pamainoje budi apie 3-4 specialistus, naktį – 2. Turime tikrai puikią, profesionalią komandą, žmonių kaita nedidelė.

Kiek laiko trunka įvykio vietos tyrimas?

Viskas priklauso nuo įvykio. Sakyčiau, vidutiniškai apie 2 val. Ilgiausiai trūkęs tyrimas – 3 paros. Atvažiuoja vieni specialistai, vėliau pasikeičiame, atvyksta kiti. Buvo atliekama daug darbų, ieškoma nukentėjusių žmonių, jeigu jų yra – pirmiausia pasirūpiname jais.

Išties atliekant vietos apžiūrą, randame įvairiausių pėdsakų. Pavyzdžiui, atėjus vagiui ir pasiklausius, ar kas nors yra bute, lieka ausies pėdsakas. Galbūt žmogus lipdamas į butą, užkabino, praplėšė striukę, įsipjovė ir paliko biologinius pėdsakus.

Kiek metų jau dirbate kriminalistikos srityje? Kas paskatino pasirinkti šią profesiją?

Dirbu jau 29-erius metus. Aš baigiau Kauno technologijų chemijos fakultetą, cheminius tyrimus. Tačiau pradėjus dirbti, tobulėji, mokiniesi, atsiranda įdomesnių dalykų. Šiuo metu atlieku rašysenos, dokumentų tyrimus. Kas paskatino pasirinkti šį darbą? Tikriausiai, noras padėti ir būti naudingam.