Buto pirkimas atsakingas sprendimas kiekvienam. Vieni tuo domisi ištisus metus, kiti keletą mėnesių, tačiau aišku viena – visi laukia tinkamiausio momento. „Kalba vilniečiai“ nusprendė pasidomėti, ar pasibaigus karantinui pirkti butą yra geras sprendimas.
Karantinas sustabdė kainų augimą
Kaip pasakoja stambiausios nekilnojamojo turto paslaugų kompanijos Lietuvoje ir Baltijos regione „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, staiga smukęs būsto rinkos aktyvumas šių metų kovo ir balandžio mėnesiais sustabdė būsto kainų augimą.
Jeigu 2020 metų sausio ir vasario mėnesiais šalies didmiesčiuose butų (senos ir naujos statybos) pardavimo kainos per mėnesį augo 0,5-0,6% tempu, tai šių metų kovą-gegužę buvo užfiksuotas tik 0,1% augimas.
2020 metų gegužės mėnesį nedidelis butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje ir Šiauliuose – atitinkamai 0,1% ir 0,3%. Gegužę fiksuojamas simbolinis butų kainų smuktelėjimas Kaune ir Klaipėdoje. Šiuose miestuose butų kainos gegužės mėnesį smuktelėjo vienodu tempu – 0,1%.
Žvelgiant į naujausius butų segmento duomenis matyti, kad rinka ir toliau gyvena laukimo nuotaikomis. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje įregistruoti 1.865 butų pirkimo-pardavimo sandoriai ir, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu, sumažėjo 4%. Tuo pačiu tai yra prasčiausias mėnesio rezultatas nuo 2015 metų sausio mėnesio. 2020 metų gegužę įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu, Vilniuje smuktelėjo dar beveik 12%, Kaune sumažėjo beveik 9%, o Klaipėdoje netikėtai ūgtelėjo 30%.
„Norint įsivaizduoti, kokiame šiuo metu savo aktyvumo taške yra didžiausias būsto segmentas Lietuvoje, gegužės mėnesio butų pardavimo rodiklius galima palyginti su ankstesniais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. 2020 metų gegužę įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 37% (Vilniuje sumažėjo 33%, Kaune sumažėjo 36%, o Klaipėdoje sumažėjo 42%). Istoriškai žiūrint, bendras butų rinkos aktyvumas Lietuvoje šių metų gegužę sugrįžo į 2011 metų lygį.
Dalis iš rinkos pasitraukusių potencialių pirkėjų laukia stabilesnės ekonominės situacijos šalyje ir daugiau apibrėžtumo dėl viruso sukeltos situacijos, o kita iš rinkos pasitraukusių pirkėjų dalis dėl susiklosčiusios situacijos tikisi būsto kainų mažėjimo ir galimybių pasinaudoti šia situacija.
Pirkėjai derasi
„Jeigu dalis pirkėjų iš rinkos pasitraukė dėl asmeninių finansinių priežasčių ar suprastėjusių lūkesčių dėl savo ekonominės ateities, tai kiti potencialūs pirkėjai pasiryžę sulaukti žemesnių kainų ir patys stengiasi „paspausti“ būsto pardavėjus. Tokie pirkėjai, kurie šiuo metu planuoja įsigyti būstą, dažnai pardavėjams siūlo sumažinti parduodamo būsto kainas net iki dešimtadalio. Tačiau bent jau šiai dienai didžioji dalis pardavėjų nelinkę sutikti su tokiais pasiūlymais ir derybos dažniausiai nutrūksta arba pritaikoma nežymi nuolaida, kuri būdavo suteikiama pardavimo kainai ir ankstesniais metais“, – sako R. Reginis.
Todėl šiuo metu būsto pardavėjai dar jaučiasi pakankamai tvirtai ir nelinkę priimti skubotų sprendimų ir pastebimai mažinti būsto pardavimo kainų.
„Tolimesnė butų kainų kreivės kryptis priklausys nuo to, kiek tęsis viruso pasėtas neapibrėžtumas (užsikrėtimų atvejų skaičius, turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus perspektyvos, būsto finansavimo sąlygos ir pan.) ir kokiu tempu atsigaus šalies ekonomika. Būtent tai nulems tolimesnes iš rinkos pasitraukusių potencialių būsto pirkėjų nuotaikas ir konkrečius sprendimus dėl būsto įsigijimo. Jeigu butų sektoriaus aktyvumas šalies didmiesčiuose šių metų antrąjį pusmetį pradės augti, tai suteiks papildomo optimizmo visai rinkai ir tikimybė sulaukti pastebimų neigiamų pardavimo kainų pokyčių reikšmingai sumažės“, – sako R. Reginis.
Pirkėjai renkasi tvarkingus daugiabučius
Didžiausios Lietuvoje daugiabučių namų administravimo įmonės „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas sako, kad augant ekonomikai ir žmonių sąmoningumui, juntamas ir noras gyventi gražesniuose daugiabučiuose. Be to, žmonės supranta, kad jie yra tikrieji turto savininkai ir tik nuo jų pačių priklauso, kaip tą turtą tvarkyti.
„Jau ne vienus metus pastebime, kad daugiabučių gyventojai, spręsdami savo namo tvarkymo reikalus, yra vis labiau aktyvesni. Džiugu, kad gyventojai yra aktyvūs priimant sprendimus dėl daugiabučio namo konstrukcijų ir vidaus inžinerinių sistemų atnaujinimo“, – teigė R.Burokas.
„Įsivaizduokime du identiškus parduodamus butus. Pirkėjo akimis, visada pranašumą turės tas butas, kuris yra sutvarkytame, švariame ir prižiūrimame daugiabutyje. Emocijos, nors ir neapčiuopiamos, tačiau yra vienas svarbiausių momentų renkantis būstą. O jas kuria ne kas kita, kaip mus supanti aplinka, garsai, kvapai. Tvarkinga laiptinė, nauji langai, durys, įėjimo stogeliai taip pat kelia ir buto piniginę vertę – o tai jau apčiuopiamas privalumas būsto savininkui, nes jis gali parduoti brangiau arba greičiau“, – dėstė „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas A.Šapoka.
Daugiabučių atnaujinimo darbai reikalauja nemažų investicijų ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl daugiabučių savininkai delsia tvarkyti savo turtą. Tačiau „Mano BŪSTO“ įmonių grupės klientai turi galimybę už didesnės apimties darbus išsimokėti dalimis. R.Buroko teigimu, tai yra didelė paskata tiems, kurie nori gyventi tvarkingame daugiabutyje, ir šia galimybe noriai naudojamas.