Rudenį, kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta, medžiai pradeda ruoštis žiemos poilsiui. Vyksta vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių – lapų spalvų kaita. Tai nėra vien tik estetinis pokytis, bet ir sudėtingas biologinis procesas, susijęs su augalo išgyvenimu. Kodėl rudenį lapai keičia spalvas?
Žalios spalvos praradimas
Vasarą lapai būna žali dėl chlorofilo – pigmento, kuris sugeria saulės šviesą ir dalyvauja fotosintezėje, gamindamas energiją augalui. Atvėsus orams ir trumpėjant dienoms, medžiai sulėtina šį procesą, o chlorofilas ima irti. Kai jo kiekis sumažėja, išryškėja kiti pigmentai, kurie vasarą buvo paslėpti po žalia spalva.
Geltoni ir oranžiniai atspalviai
Geltonus ir oranžinius atspalvius suteikia karotenoidai – tie patys junginiai, kurie randami morkose ar kukurūzuose. Jie lapuose būna visus metus, bet tampa matomi tik tada, kai išnyksta chlorofilas.
Raudona spalva
Raudoną spalvą lemia antocianinai – pigmentai, kurie susidaro rudenį, kai dalis cukrų lieka įstrigę lapuose dėl vėsesnių naktų. Šių junginių kiekį ir intensyvumą lemia oro sąlygos: šviesios dienos ir šaltos, bet nešaltos nakties temperatūros skatina ryškesnius raudonus atspalvius.
Oro sąlygos ir intensyvumas
Ryškiausios spalvos dažniausiai būna po saulėtų, šiltų dienų ir vėsių naktų, bet be šalnų. Ankstyvos ar stiprios šalnos spalvas silpnina.
Gamta ruošiasi naujam ciklui
Rudens spalvų įvairovė – tai ne tik reginys akims, bet ir medžių prisitaikymo prie sezono pokyčių išraiška. Lapų spalvos pasakoja apie cheminius procesus, kurie leidžia gamtai išsaugoti energiją ir pasiruošti naujam ciklui pavasarį.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
