Kokie gedimai daugiabučiuose išryškėja po šalčių ir kaip jų išvengti? 

Žiemos pabaiga dažnai tampa tikru išbandymu daugiabučiams – dėl staigių temperatūrų pokyčių ir jų poveikio pastato konstrukcijoms bei inžinerinėms sistemoms. Būtent šiuo metu gyventojai dažniau pastebi pratekėjimų, gedimų laiptinėse, išauga avarijų tikimybė. 

Nuo vamzdynų iki stogų problemų 

„Gyventojams neretai atrodo, kad pavojai baigiasi kartu su šalčiais, tačiau iš tikrųjų pavasaris dažnai atneša ne mažiau rizikų. Staigus atšilimas ir intensyvus sniego tirpsmas gali tapti tikru streso testu daugiabučių vamzdynams, stogams ir drenažo sistemoms. Taigi, namų administratoriams tenka veikti greitai, tiksliai ir atsakingai“, – sako „Mano BŪSTO“ priežiūros grupės vadovas Vidas Balbuckis. 

Anot jo, didžiausios bėdos, kurios po šalčių, link pavasario, išryškėja namuose, pirmiausia susijusios su vamzdynų trūkimais. 

Ne mažiau dažnos ir stogo problemos: jei žiemą sniego buvo daug, jam tirpstant atsiranda stogų nesandarumų, drėgmė ima skverbtis per pažeistas sandūras, o vanduo neretai pasiekia ir viršutinių aukštų butus. 

Kita pavasario klasikinė bėda – drenažų ir lietaus nuvedimo sistemų sutrikimai, kai užsikimšę latakai ar lietvamzdžiai nebesusitvarko su vandens kiekiu, o pasekmė – rūsio užliejimai. V. Balbuckis teigimu, šiuo metu dažniau pasitaiko ir lauko durų gedimų. 

„Dažniausiai gedimai prasideda nuo smulkmenų – nedidelio pratekėjimo ar užsikimšusio latako. Jei sureaguojama per vėlai, tai, kas galėjo būti smulkus remontas, gali tapti avarija su žala gyventojų turtui“, – pabrėžia V. Balbuckis. 

Statistika – ne tik skaičiai 

Šaltuoju laikotarpiu avarinių iškvietimų taip pat padaugėja per didelius šalčius, o šiltuoju – per liūtis ir audras, kai vanduo per trumpą laiką randa silpniausias pastato vietas. 

„Avaringiausi mėnesiai daugiabučiuose dažniausiai sutampa su šildymo sezono pradžia ir ekstremalesnėmis gamtos sąlygomis“, – konstatuoja vadovas. 

Avarinių situacijų mastą geriausiai atskleidžia statistika. Per 2025 metus Klaipėdoje „Mano BŪSTAS“ sulaukė daugiau nei 1600 avarinių iškvietimų. 

Čia dominavo šalto ir karšto vandens sistemų gedimai – apie 43 procentus. Buitinių nuotekų sistemų avarijos sudarė apie 24 procentus, elektros sistemų – apie 18 procentų, šildymo sistemų gedimai – apie 8 procentus. 

„Avarijų statistika nėra tik skaičiai. Ji padeda mums matyti dėsningumus, prognozuoti rizikas ir kryptingai planuoti prevencinius darbus, kad gedimų būtų mažiau, o reakcija – dar greitesnė“, – sako V. Balbuckis. 

Administratoriaus darbai pavasarį? 

Daugiabučio administratoriaus darbas pavasarį primena sezoninę apžiūrą, tik jos „transporto priemonė“ – visas namas. Administratorius rūpinasi bendrosiomis pastato konstrukcijomis, inžinerinėmis sistemomis ir prevencine priežiūra, todėl vos orams šylant svarbiausia tampa ne gesinti pasekmes, o užkirsti kelią problemoms. 

Vienas pirmųjų darbų – stogo ir lietaus nuvedimo sistemų apžiūra. Tikrinami latakai ir lietvamzdžiai, vertinama stogo dangos būklė, sandūros, galimi pažeidimai, kurie per žiemą galėjo „paslėpti“ defektus po sniegu ar ledu. 

Lygiagrečiai „Mano BŪSTO“ komanda atlieka fasado ir balkonų būklės vertinimą: ieškoma atšokusių tinko vietų, įtrūkimų, pažeistų parapetų, nes pavasarį, kai drėgmės daugiau, net ir nedidelis plyšys gali tapti vandens keliu į konstrukcijas. 

Svarbi grandis – šildymo sistemos patikra po sezono. Pasibaigus intensyviausiam naudojimui tikrinama, ar nėra pratekėjimų, ar neatsirado silpnų vietų, kurios kitą sezoną galėtų sukelti rimtą gedimą, taip pat paruošiama sistema tolesnei eksploatacijai. 

Ne mažiau dėmesio skiriama vandentiekio ir nuotekų stovams: vertinama, ar nėra korozijos, drėgmės židinių, ar nesiformuoja užsikimšimų rizika. 

„Mūsų tikslas – kad gyventojai jaustųsi saugūs ir ramūs. Prevencija yra pigiausias ir protingiausias kelias: geriau laiku patikrinti, sutvarkyti ir sustiprinti, nei vėliau skaičiuoti nuostolius“, – sako V. Balbuckis. 

Rekomendacijos gyventojams 

Nors administratorius atsakingas už bendrojo naudojimo konstrukcijas ir sistemas, nemaža dalis pavasarinių gedimų prasideda nuo to, kas vyksta pačiame bute. 

Gyventojams verta skirti laiko paprastiems patikrinimams: apžiūrėti vandens maišytuvus, sifonus ir matomas vamzdyno jungtis, nes po žiemos net menkas lašėjimas gali virsti rimtu pratekėjimu. 

Taip pat naudinga išvalyti ventiliacijos groteles ir patikrinti oro judėjimą – per sezoną jos dažnai užsikemša dulkėmis, o prastesnė ventiliacija didina drėgmės ir pelėsio riziką. 

Pavasaris – tinkamas metas įvertinti langų sandarumą: jei žiemą kaupėsi kondensatas, verta sureguliuoti apkaustus ar pakeisti tarpiklius. Turintiems balkoną svarbu jį išvalyti ir atkreipti dėmesį į lietaus vandens nubėgimo angas – užsikimšusios jos gali lemti vandens kaupimąsi, pratekėjimus ir net konstrukcijų pažeidimus. 

Pasibaigus šildymo sezonui reikėtų stebėti radiatorių būklę ir įsitikinti, kad ties jungtimis nėra pratekėjimų. 

Galiausiai, viena svarbiausių rekomendacijų – nelaukti, kol problema taps avarija. „Pastebėjus gedimus bendrojo naudojimo patalpose, laiptinėse, rūsyje ar prie įėjimo, verta kuo anksčiau informuoti administratorių – ankstyva reakcija beveik visada reiškia mažesnius kaštus, greitesnį remontą ir mažiau nepatogumų visiems namo gyventojams“, – apibendrina V. Balbuckis.