Kryžių kalnas – ne tik religinis simbolis, bet ir unikalus Lietuvos kultūros bei istorijos paminklas. Įsikūręs netoli Šiaulių, jis traukia piligrimus, turistus ir tyrinėtojus iš viso pasaulio. Sužinokite penki įdomiausius faktus, kurie atskleidžia Kryžių kalno išskirtinumą.
Niekas tiksliai nežino, kada jis atsirado
Nors manoma, kad pirmieji kryžiai buvo pastatyti po 1831 m. sukilimo, kai gyventojai ieškojo dingusių artimųjų ir simboliškai juos pagerbdavo kryžiais, tiksli Kryžių kalno pradžia yra nežinoma. Tai padaro šią vietą dar paslaptingesne – ji lyg išaugusi iš tautos skausmo ir vilties.
Kryžių skaičius – dešimtys tūkstančių
Skaičiuoti Kryžių kalno kryžius – beveik neįmanoma užduotis. 1990 m. jų buvo apie 55 000, o šiandien, kai kasdien atsiranda vis naujų, jų skaičius viršija 100 000. Žmonės iš viso pasaulio palieka ne tik kryžius, bet ir rožinius, ikonėles, netgi tautinius simbolius.
Pagerbtas popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo
1993 m. rugsėjį Kryžių kalną aplankė popiežius Jonas Paulius II ir čia laikė šv. Mišias. Jis pabrėžė šios vietos dvasinę svarbą ir įrėžė Kryžių kalną į pasaulinį piligrimystės žemėlapį. Popiežius vietą pavadino tikėjimo, taikos ir vilties simboliu ir padovanojo Kryžių kalnui didelį medinį kryžių, kuris dabar stovi šalia lauko altoriaus.
Sovietų valdžia naikino, bet nesėkmingai
Sovietmečiu Kryžių kalnas buvo laikomas pasipriešinimo simboliu. Kryžiai buvo ne kartą nuversti buldozeriais, o teritorija stebima KGB. Tačiau kiekvieną kartą, kai valdžia bandydavo sunaikinti kalną, žmonės tyliai atstatydavo dar daugiau kryžių. Tai buvo tylus, bet galingas protestas.
UNESCO kultūros paveldo kandidatas
Nors dar nėra oficialiai įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Kryžių kalnas laikomas viena iš svarbiausių vietų, galinčių tapti šio statuso dalimi dėl savo unikalumo, dvasinės vertės ir gyvos tradicijos.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
