2024-06-27 585 Peržiūros

Pro lubas varvantis vanduo, sugadintas turtas, užlietos bendrojo naudojimo patalpos, lifto šachtos, elektros instaliacija laiptinėse. Visa tai ir dar daugiau žalos pridaro ne kas kita, o susidėvėjęs daugiabučio namo stogas, kurių vien Vilniuje skaičiuojama šimtais. Ir nors kasmet namų priežiūros specialistai naujas kepures uždeda kelioms dešimtims daugiabučių, spartesniam proveržiui koją kiša gyventojų neaktyvumas bei sąlyginai trumpas šiltasis sezonas, kuomet šie darbai gali būti atliekami.

Pasak specialistų, bene labiausiai suklusti turėtų sovietinės architektūros daugiabučių namų kvartalų gyventojai, nes nemažoje dalyje čia stovinčių namų stogai nebuvo keisti kone pusšimtį metų. Geriausiu atveju – dalinai remontuoti. Ir jų būklė, anot specialistų, kasmet tik blogėja. Gera žinia ta, kad šiltuoju metų laiku ši problema, gyventojams pritarus, išsprendžiama vos per 1-2 mėnesius.

Kur situacija prasčiausia?

„Mano BŪSTO“ Klientų atstovavimo grupės vadovės Karolinos Masteikytės teigimu, jeigu eliminuoti Vilniaus senamiesčio dalį, labiausiai stogų būklė nerimą kelia Karoliniškių, Viršuliškių, Lazdynų, Naujamiesčio daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad čia apie net apie 60 porc. stogų yra smarkiai susidėvėję ir prašosi keitimo.

Ne mažiau iškalbingi ir avarijų skaičiai, kuriuos lemia susidėvėjusios stogo konstrukcijos. „Mano BŪSTO“ duomenimis, per pastaruosius metus dėl lietaus pratekėjimų per stogą buvo gauta beveik 100 avarinių pranešimų.

Ir nors po kiekvieno tokio pranešimo stogai tvarkomi lokaliai, tačiau tai iš esmės nesprendžia problemos, o tik ją atitolina iki sekančios nelaimės. Vienintelis racionalus sprendimas, kuris mažiausiai ketvirčiui amžiaus eliminuoja problemą – pilnas stogo keitimas.

Kiauras stogas – žala turtui ir piniginei

„Šiltasis sezonas yra vienintelis laikas, kai galima atlikti kapitalinį stogo remontą, nes kitu laiku to padaryti neleidžia oro sąlygos. Tad gyventojai, kurių namų stogų būklė yra prasta, šiuos darbus dar gali spėti užsisakyti ir jau šiais metais turėti naują pastato kepurę. Naujam stogui suteikiama 10 metų garantija, o jo tarnavimo laikas siekia ne mažiau 25-30 metų“, – sako K.Masteikytė.

Ji pastebi, kad kalbant apie stogų remontą, gyventojų sąmoningumas šiuo klausimu dabar jau kardinaliai pasikeitęs. Jei anksčiau remontas rūpėdavo tik viršutinių aukštų gyventojams, dabar šiems darbams linkę pritarti ir žemutinių aukštų butų savininkai. Žmonės supranta, kad užliejimo atveju didesnė ar mažesnė žala bus padaryta ne tik konkrečiame bute, bet ir bendrojo naudojimo patalpose.

K.Masteikytės teigimu, vidutinė žala, kuomet po smarkesnio lietaus užliejamos patalpos, siekia apie 2-3 tūkst. eurų. Tiesa, pasitaiko ir didesnių nuostolių, siekiančių per 10 tūkst. eurų.

Darbai – tik pritarus daugumai

Nors gyventojai vis dažniau priima racionalų sprendimą keisti susidėvėjusią stogo dangą, šių darbų apimtys Vilniuje nėra didelės. Per metus, gavęs gyventojų daugumos pritarimą, „Mano BŪSTAS“ pilnai atnaujina iki 15 stogų.

„Mes nuolat inspektuojame stogų būklę ir aptikę defektų apie tai informuojame daugiabučio bendruomenę. Nurodome ne tik defektus, bet ir siūlome sprendimus, kaip viską geriau sutvarkyti. O toliau jau viskas priklauso nuo namo bendraturčių daugumos sprendimo – pritarti stogo remontui ar ne“, – paaiškino K.Masteikytė.

Ji pridūrė, kad norint pradėti kapitalinį daugiabučio namo stogo remontą, būtina gauti 51 proc. butų savininkų pritarimą pirmojo balsavimo metu arba 25 proc. +1 balsą pakartotinio balsavimo metu.