Šiuo neramiu laikotarpiu, kai Ukrainoje vyksta susirėmimai, lietuviai ypač vieningi. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė dalijasi patarimais, į ką atkreipti dėmesį aukojant ukrainiečiams, taip pat praneša, ko šiuo metu labiausiai reikia nuo žiaurumų bėgantiems asmenims ir primena, kad pagalba bei parama svarbi nuolat.
– Ko daugiausiai aukoja lietuviai?
– Sunku būtų išskirti vieną kategoriją. Lietuvos Raudonasis Kryžius šiuo metu paramos daiktais nerenka. Mūsų kaip organizacijos tikslas – pasirūpinti žmonėmis, kurie nuo karo bėga čia, į Lietuvą. Mes jiems suteikiame humanitarinius paketus, pasirūpiname specialiais poreikiais, „Maisto bankas“ aprūpina maistu. Jei kažko prireikia, mes skelbiame viešojoje erdvėje ir paramos sulaukiame.
Nuolatos negalime vykdyti daiktų rinkimo, nes tiesiog neturime kur sandėliuoti ir visą savo resursą paskirtume daiktų rūšiavimui. Kadangi didžiąją dalį paramos perkame centralizuotai iš verslų ir dideliais kiekiais, tai geriausia auka šiuo metu yra finansinė.
– Ko dėl pertekliaus aukoti nebereikia?
– Jei kalbėtume apie paramą pačiai Ukrainai, tai visa Lenkija šiuo metu pilna humanitarinės paramos, sandėliai perpildyti, vilkikai tiesiog stovi prie sienos. Kol nėra saugaus ir oficialaus humanitarinio koridoriaus, gabenti paramą dideliais konvojais sudėtinga dėl saugumo, todėl gabenimas vyksta ne tokiais dideliais kiekiais. Kalbėti apie perteklių sunku, nes žmonėms reikia ir reikės daugybės dalykų. Juk tiems žmonėms, kurie bėga nuo karo, reikės visą gyvenimą kurti iš naujo.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint paaukoti ukrainiečiams?
– Reikėtų paisyti konkrečių gairių, įsiskaityti, ko prašo nevyriausybinės organizacijos, o ko prašo nenešti. Nes papildomas chaosas ir daug iniciatyvų tikrai apsunkina darbą visoms organizacijoms, kurios nori paramą teikti didesniu mastu ir centralizuotai su valstybe. Taip pat svarbu „neperdegti“, nes paramos ukrainiečiams reiks dar labai ilgą laiką – net ir karui pasibaigus.
– Ko šiuo metu labiausiai reikia ukrainiečiams?
– Į mūsų skyrius Lietuvoje kreipiasi šeimos ar pavieniai nuo karo bėgantys asmenys, daugiausia moterys, vaikai ir senjorai. Jiems reikia drabužių, virtuvės reikmenų, medikamentų, nes tikrai yra nemažai žmonių, kurie serga lėtinėmis ar net onkologinėmis ligomis. Taip pat prireikia ir psichologų konsultacijų. Svarbiausia patenkinti pirminius poreikius, kol žmonės apsipras, nurims, pasijaus bet kažkiek saugūs. Ilgainiui tų poreikių atsiras daugiau, nes gyvenimas kažkiek nusistovės.
– Ar nustebino lietuvių vienybė pagalboje Ukrainai?
– Nenustebino. Mes kaip organizacija jaučiame palaikymą ir be paramos iš visuomenės negalėtume padėti karo paliestiems žmonėms. Lietuvoje daugybė gerų žmonių, kurie savo geraširdiškumą parodo kiekvieną dieną, atsiliepia į bet kokį pagalbos šauksmą ir padeda kaip tik gali.
– Kaip kiekvienas gali prisidėti prie ukrainiečių gerovės?
– Kiekvienas gali prisidėti prie humanitarinės paramos teikimo ukrainiečiams skambindamas trumpuoju numeriu 1458 arba aukodamas „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“ aukok.lt platformoje.
– Ar lietuviai šiuo neramiu laikotarpiu sparčiau jungiasi prie savanorių gretų?
– Tikrai taip, per 5 dienas mūsų savanorių gretose atsirado 12 000 naujų savanorių. Vadinasi, žmonės nori ne tik daiktais ar pinigais prisidėti, bet ir savo rankomis.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
