2020-07-08 987 Peržiūros

Galima drąsiai sakyti – ne tik vasara, bet ir atostogų sezonas Lietuvoje jau įsibėgėjo. Šiais metais, dėl pasaulinės pandemijos, daug daugiau lietuvių renkasi atostogas Lietuvoje. Nors visi per atostogas norime atsipalaiduoti ir pabėgti nuo darbinių rūpesčių, specialistai įspėja, jog atostogų metu reikia išlikti atsakingais ir, prieš ilgesniam laikui paliekant namus, jais tinkamai pasirūpinti.

Vasarą vagysčių padaugėja

Kaip komentuoja „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas,

įprastai vagysčių skaičius iš gyvenamųjų patalpų padidėja gegužės – rugsėjo mėnesiais, tai siejama su gyventojų atostogomis ir  vadinamaisiais ilgaisiais vasaros savaitgaliais (pvz. Žolinės).

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vidutiniškai per parą ne švenčių dienomis šalyje yra užfiksuojamos 2,5 vagystės iš būsto, bet ilgaisiais šventiniais savaitgaliais jų skaičius išauga 3-5 kartus. Svarbiausias faktorius vagystei – žmonių nėra namie.

Lietuvos policijos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius visoje Lietuvoje jau buvo  įvykdytos 586 vagystės, įsibraunant į privačią nuosavybę.

Dažniausiai vagišių grobiu tampa papuošalai, grynieji pinigai, juvelyrika, kvepalai, brangūs alkoholiniai gėrimai, IT technika. Sodybose, kur ilgapirščiai turi daugiau laiko, vagiama žemės ūkio technika, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys.

Specialistų teigimu, vagys sugeba pasinaudoti bet kokiomis turto apsaugos spragomis: praviri langai ar balkono durys iškart patraukia jų dėmesį. Taip pat nusikaltėliai neretai patikrina, ar užrakintos butų durys, tyrinėja, ar būste įrengta signalizacija, ar ji pajungta prie apsaugos pulto, ar yra vaizdo stebėjimo kameros ir t. t.

Dažniau moka iš savo kišenės

Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, Lietuvoje kasdien apvagiami vidutiniškai 2-3 apdrausti būstai, o vidutinis nuostolis šių metų pirmo pusmečio duomenimis siekia 750 eurų.

Iš viso per praėjusius metus šios įmonės klientai pranešė apie beveik 1000 vagysčių. Deja, didelei daliai gyventojų patyrus vagystę tenka nuostolius dengti iš savo kišenės, mat skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 50 proc. namų ir apie 25 proc. butų yra apdrausti.

Vidutiniškai vagystės metu iš buto yra padaroma nuostolių už 410 eurų, iš namo – 1200 eurų. Tai atvejais, kai vagiama iš sandėliukų, pirčių, sodo namelių, vidutinė vagystės žala būna apie 300 eurų.

„Pernai dėl apvogtų namų atlyginome didžiausią žalą istorijoje – vienu atveju įsilaužus buvo pavogta buitinė technika ir elektronika, daug daiktų, visa to nuostolis siekė apie 39 tūkst. eurų. Kitu atveju išmoka klientui siekė 35 400 eurų už pavogtus iš namų daiktus, pinigus, dokumentus, kompiuterius, išplėštą seifą“, – apie draudimo išmokas apdraudusiems savo turtą pasakoja „Lietuvos draudimas“ atstovas.

Patikrintas sprendimas – apsaugos sistemos

Kaip pasakoja visoje Lietuvoje veikiančios saugos įmonės „Mano Sauga“ direktorius Gediminas Jankauskas, pastaruoju metu gyventojai vis dažniau pastebi būsto apsaugos sistemų, signalizacijų, įvairių stebėjimo kamerų,  naudą.

Anot apsaugos specialisto, skaičiuojama, kad vasarą bendras apsaugos sistemų suveikimų skaičius stipriai išauga.

„Vasaros metu apsaugos sistemos fiksuoja dvigubai išaugusius suveikimų rodiklius. Jų veikimą gali nulemti ne tik žmogiškasis faktorius, bet ir meteorologiniai reiškiniai, kaip vėjas, saulė, liūtys ir žaibai. Taip pat gana dažnai pasitaiko atvejų, kaip patys namų savininkai pamiršta uždaryti namų langus ar duris bei, žinoma, vasarą išties padidėja ir į gyventojų turtą nusitaikiusių vagišių aktyvumas“, ­– teigia „Mano Sauga“ vadovas.

Jeigu namuose yra įrengta signalizacija ir ji funkcionuoja, gyventojams patariama nepamiršti jos įjungti. Annot G.Jankausko,  nors kartais toks patarimas ir gali pasirodyti juokingas, tačiau itin dažnai namų savininkai turi skaičiuoti patirtus nuostolius būtent dėl šios priežasties.

„Signalizacija ir įrengtos kameros vasaros metu ypatingai pasiteisina. Neteisinga manyti, jog vagišiai į planuojamus apvogti objektus atvyksta tik tamsiu paros metu. Daugelis jų naudojasi vasaros atostogomis, kai gyventojai tuščius namus palieka kelioms dienoms ar savaitėms“.

„Mano Sauga“ vadovas pasakoja, kad vien dėl įrengtų stebėjimo kamerų įmonės apsaugos darbuotojų ekipažai praėjusį mėnesį kiekvieną naktį vyko į įvairius objektus išprašyti nepageidaujamus asmenis ir apsaugoti objektus nuo galimo žalos juose padarymo. Taip pat birželį per apsaugos kameras buvo užfiksuoti ir keli gaisrai, kurių likvidavimui apsaugos įmonė nedelsiant iškvietė gelbėjimo tarnybas ir taip išgelbėjo klientų turtą.

Padeda geri santykiai su kaimynais

Pasak „Mano Sauga“ vadovo, jei su kaimynais palaikomi draugiški santykiai, gyventojai jiems pirmiesiems turėtų pranešti apie savo atostogas ir planuojamą išvyką.

„Juokaudami kartais sakome, kad kaimynai mato viską: ir ko reikia, ir ko ne. Tačiau, kalbant rimtai, jei kaimynai gali kartais žvilgtelti, o reikalui esant, paskambinti bei pranešti apie įtarimą keliančius asmenis, tai yra labai svarbu ir naudinga. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, tačiau saugi kaimynystė – veikia“

Specialistų teigimu, bendravimas su kaimynais ir aktyvi kaimynystė padeda ne tik daugiabučių namų bendruomenėse, bet ir gyvenamųjų namų kvartaluose.

„Mano Sauga“ vadovo patarimai gyventojams, išvykstantiems atostogauti ir paliekantiems tuščius namus:
  • Tinkamai uždarykite langus ir užrakinkite duris. Nevenkite naudoti „buitinių“ užraktų, tokių kaip kabliukai ar spynelės. Dažnai tai kur kas labiau apsunkina ilgapirščių darbą nei durų spynos.
  • Jei namuose įrengta signalizacija – nepamirškite jos įjungti. Nepatikėsite, kiek vagysčių įvyksta būtent dėl šio punkto neįvykdymo.
  • Informuokite kaimynus, kuriais pasitikite, jog išvykstate, palikite jiems savo ar artimų žmonių kontaktus, paprašykite, kad praneštų apie kiekvieną asmenį, pamatytą šalia jūsų namų. Geri santykiai su kaimynais užtikrina saugios kaimynystės statusą.
  • Nepalikite daiktų balkone. Pastatytas dviratis ar paspirtukas balkone visada atkreipia ilgapirščių dėmesį.
  • Nepalikite raktų, papuošalų, piniginių, telefonų prieškambaryje.
  • Nelaikykite namuose didelių grynųjų pinigų sumų.
  • Įsirenkite papildomą apšvietimą kieme.
  • Apie atostogas prie jūros ar sodyboje visada smagu pasigirti draugams ir pažįstamiems savo socialiniuose tinkluose, tačiau smagia nuotrauka galėsite pasidalinti ir grįžę namo. Ilgapirščiai dažnai pasinaudoja socialiniais tinklais, jog sužinotų, ar toli ir kur yra planuojamų apiplėšti namų savininkai, taigi, ribokite informaciją apie savo keliones socialiniuose tinkluose.
  • Jeigu turite galimybę, savo namuose įrenkite vaizdo stebėjimo sistemą. Tai ne tik gali padėti išvengti vagystės, tačiau ir jai įvykus, vaizdo medžiaga policijai gali padėti surasti nusikaltėlius ir atlyginti padarytą žalą.
  • Tik atsiradus galimybei – apdrauskite savo būstą. Vagystė visiems yra nemaloni patirtis, tačiau patirta materialinė žala šią patirtį tik dar labiau apkartina. Nors išgasčio draudimas ir neatpirks, tačiau materialinę žalą padengs.