2023-08-31 4670 Peržiūros

Vis rečiau pasirodant saulei ir dažnėjant permainingiems orams, padaugėja peršalimo atvejų, sumažėja fizinis aktyvumas bei susilpnėja imunitetas. Kaip sustiprinti sveikatą bei pasiruošti rudeniškiems orams, pataria „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.

Atšalus orams daugybė žmonių verčiau lieka uždarose patalpose, nei leidžia laiką gamtoje, tad neretai susiduriama su pasikeitusia, slogesne nuotaika. Negana to, intensyvesni darbo ar mokslų krūviai atsiliepia užklupusiu nuovargiu bei stresu. Rudenį taip pat gerokai rečiau valgome šviežias daržoves, vaisius – pamažu linkstame prie sunkesnių patiekalų.

Natūralu, kad visi šie veiksniai atsiliepia organizmo veiklai: dėl fizinio aktyvumo stygiaus, vitaminų ir mineralų trūkumo bei patiriamų emocinių iššūkių mažėja imuninė apsauga, tad lengviau nusilpti ir susirgti. Apie 40-tą metų savaitę tradiciškai prasideda ir gripo sezonas – tai dar labiau apsunkina ir taip niūrią rudenišką nuotaiką.

Siekiant išvengti peršalimo ir kitų virusinių infekcijų rizikos, labai svarbu išlaikyti sveiką ir aktyvią gyvenseną. Verčiau gaminti patiekalus namuose, į kasdienį valgiaraštį įtraukiant daugiau žuvies, riešutų, jautienos, šviežių daržovių, salotų ir vaisių. Kokių daržo gėrybių nespėjome suvartoti per vasarą – galime užsišaldyti šaldytuvo kameroje.

Svarbu nepamiršti ir judėti. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems žmonėms rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Sportas sumažina nerimo bei depresijos simptomus, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, viršsvorio. Vengiantys sausakimšų sporto klubų, gali drąsiai sportuoti lauke ar pasirinkti grįžti į namus pėstute, dažniau pasivaikščioti. Sportuoti praverstų ir namuose, panaudojant savo kūno svorį ar turimą įrangą, o keturkojų šeimininkai gali daugiau laiko atvirame ore praleisti su jais.

Žinoma, siekiant rudenį pradėti stipresne sveikata ir pamažu ruoštis peršalimo ligų sezonui, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, praverstų vartoti tam tikrus maisto papildus. Imunitetą stiprina žuvų taukai, kurių sudėtyje yra ne tik omega-3 rūgščių, bet taip pat papildomai būna vitaminų A, E. Vitaminas A padeda išsaugoti gleivinės ir odos drėgmės balansą bei gerą būklę, o vitaminas E mažina žalingą aplinkos poveikį, prisideda prie greitesnio žaizdų gijimo ir senėjimo procesų atitolinimo.

Stipriam imunitetui svarbu išlaikyti tinkamą hemoglobino kiekį ir nevengti vitamino C – apie jo naudą žino daugelis. Norintiems pasirūpinti savo emocine sveikata, rekomenduočiau papildyti vitaminų D ir B grupės atsargas, vartoti magnio papildus. Vitaminas D ne tik gerina nuotaiką, bet ir nemenkai prisideda prie augimo, tinkamos genų funkcijos, raumenų ir imuninės sistemos stiprinimo, o B grupės vitaminai palaiko normalią nervų sistemos funkciją, sumažina nuovargį bei nerimą.

Svarbu atsiminti, kad nereikėtų iš karto pulti įsigyti visos saujos skirtingų maisto papildų ir tikėtis, kad per savaitę sustiprinsime organizmą. Vitaminai ir mineralai turi būti vartojami tam tikrais kursais, taip pat yra geriausiai įsisavinami vartojant natūralius produktus. Tarkime, vitaminų A, E ir D patarčiau nevartoti prieš tai nieko neužkandus, o vitaminą C reikėtų išgerti kartu su rūgštesnėmis sultimis. Geležies papildus pasisavinti padeda vitaminas C.