2022-12-22 10712 Peržiūros

Avarinės tarnybos specialistai ragina gyventojus per šventes būti atidesniais su žvakėmis, vandeniu ir gerai pagalvoti, kas metama į kanalizaciją. Anot jų, užsikimšęs kanalizacijos vamzdis, kilęs gaisras šiukšliadėžėse – pagrindinės iškvietimų priežastys per šventes, o pagalbos prašymų skaičius per jas išauga iki kelių šimtų per parą, tuo tarpu to priežastys – ir balta mišrainė, ir rauginti agurkai, ir palikta skalbimo mašina.

„Šventiniu laikotarpiu dominuoja iškvietimai, kurie dažniausiai susiję su namo kanalizacijos vamzdynų užsikimšimais, neapdairiu elgesiu su ugnimi, užliejimu. Tokių atvejų skaičius per šventes gerokai išauga, lyginant su įprastomis dienomis“, – sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos veiklą atsakingas vadovas Julius Žilinskas.

Kaip rodo metinė avarinę tarnybą valdančios bendrovės „Mano BŪSTAS“ statistika, per šventes daugiausiai sulaukiama iškvietimų dėl vamzdynų ir kanalizacijos gedimų, kurie sudaro daugiau nei pusę visų incidentų, o jų skaičius išauga iki pusės tūkstančio atvejų vien per šventes.

Pasak J. Žilinsko, kanalizacija per šventes daugiabučiuose dažniausiai užsikemša dėl to, kad į ją patenka pernelyg didelis kiekis įvairių šiukšlių ar maisto likučių nuo šventinių stalų.

„Per šventes kanalizacijos vamzdis turi daug apkrovos, nes jis tampa nebetinkamo vartoti maisto utilizacijos vieta. Žmonės į jį meta kone bet ką, kas pakliūva po ranka nuo šventinio stalo – ir surūgusia balta mišraine čia neapsiribojama. O kai daliai žmonių fantazijos netrūksta, kanalizacijos vamzdžiai kemšasi, kol galop visai užsikemša ir visas namas tampa neatsakingo elgesio įkaitu“, – sako J. Žilinskas ir ragina gyventojus nemesti maisto, ypač kietesniu pagrindu, į kanalizaciją.

Taip pat nemažai sulaukiama skambučių dėl neapdairaus ar visiškai neleistino elgesio su ugnimi. Anot specialistų, dalis tokių atvejų yra sietini su netinkamu rūkančiųjų elgesiu. Pavyzdžiui, rūkoriai neatsakingai meta nuorūkas į šiukšliadėžes ar konteinerius dėl ko jie užsidega. Dar blogiau, kai tyčia užsiimama vandalizmu – šventinis saliutas įmetamas į šiukšlių išmetimo talpą ar lauke esančius konteinerius.

„Nepatariu panaudotų fejerverkų iškart mesti į konteinerius. Geriau palaukti, kol jie atvės, nes buvo atveju, kai dėl to užsiliepsnojo šiukšlinė, aprūko bendrojo naudojimo patalpos, buvo kilusi reali gaisro grėsmė“, – pabrėžė J. Žilinskas.

Avarinės tarnybos specialistai taip pat įspėja, kad šventiniu laikotarpiu nelaimė gali atsitikti net ir nesant namie – sprogę senesni buto vandens vamzdžiai gali aplieti kone visą namą, tik dėl to, kad buvo neatjungtas vandens padavimas į tualeto bakelį, kurio šeimininkai ilgam išvyko.

„Jei per šventes planuojama ilgesnė išvyka ar atostogos, prieš pat paliekant namus rekomenduojama išjungti vandens sistemą. Taip galima apsisaugoti nuo nelaimės, kuri būdinga ir dažniau pasitaiko šaltuoju metų laikotarpiu – trūksta silpniausios šlangelės, vandenį paduodančios į tualeto bakelį. Niekas net nesusimasto, kiek žalos gali padaryti nedidelė trūkusi vandens padavimo žarnelė, kuria vanduo tiekiamas į skalbykles, vandens maišytuvus, indaploves bei unitazus. Užlietų butų tvarkymas gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų“, – teigia pašnekovas.

Šventiniu laikotarpiu „Mano BŪSTAS“ avarinė tarnyba jau kelis metus iš eilės didina budinčių komandų pajėgas kelis kartus, kurios budi visas 24 valandas per parą, be poilsio ir švenčių dienų.

„Gausesnis budinčių ekipažų skaičius jau kelerius metus iš eilės užtikrina, kad užsikimšus kanalizacijai, trūkus vandens tiekimo vamzdžiams ar įvykus panašiems mechaniniams gedimams namuose, gyventojai galės sulaukti operatyvios ir savalaikės pagalbos, kurią pradedame teikti vidutiniškai per 57 minutes nuo pranešimo gavimo“, – sako J. Žilinskas.

Vien pernai avarinės tarnybos specialistai šventiniu laikotarpiu reagavo į kiek daugiau nei 500 pagalbos prašymų.