Pažinkite Vilnių užrištomis akimis

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje lankytojams pristatytas unikalus užsiėmimas „Vilnius patiria save“. Šis užsiėmimas sukurtas remiantis Pojūčių teatro metodika – užrištomis akimis liečiant, uodžiant, klausantis, keičiant kūno padėtis, o šį kartą – dar ir vilkint specialų „Vilniaus“ kostiumą, miesto istorija patiriama kitaip, nei įprasta.

Užsiėmimą „Vilnius patiria save“ Lietuvos nacionalinio muziejaus prašymu kūrė Pojūčių teatro komanda: Saulė Norkutė, Šarūnė Pečiukonytė, Karolina Žernytė, Dominykas Žernys, o įgyvendins Vilniaus gynybinės sienos bastėjos edukatorių komanda. Užsiėmimas ypatingas ir tuo, kad jame gali dalyvauti ir neregiai bei silpnaregiai. Įvairių socialiai jautrių grupių įtraukimas į muziejaus veiklas – ilgalaikės Lietuvos nacionalinio muziejaus strategijos dalis.

Garsai, kvapai ir kiti pojūčiai

Dalyviai turi būti užrištomis akimis – taip ne tik suaktyvinami kiti pojūčiai, bet ir suteikiama galimybė dalyvauti neregiams, silpnaregiams. Anot Pojūčių teatro įkūrėjos, neregių įtraukimas buvo viena iš pirminių sąlygų kuriant užsiėmimą.

Šis edukacinis užsiėmimas buvo kuriamas taip, kad jį galėtų vesti ir muziejaus edukatoriai, tad kūrėjams teko parengti ne tik aiškias instrukcijas vedėjams, bet ir konstruoti pasakojimą, kad jis funkcionuotų laisvai.

Kūrėja pabrėžia, kad šiame užsiėmime nėra daug vaidybos, o atmosfera perteikiama per dainas, garsus, kvapus ir kitus pojūčius. „Kaip ir daugelyje Pojūčių teatro veiklų, dalyviams tenka užsimerkti, o tai reiškia, kad reikia pasitikėti žmonėmis aplink tave, kad jie pasirūpins ir kad nieko blogo nenutiks. Jau vien tai sukelia daug emocijų. Užsiėmime yra šešios patirtinės vietos, bet paliekame galimybę jį stebėti ir iš šalies, tai sukuria empatijos jausmą“, – kalba K. Žernytė.

Įtraukiamos socialiai jautrios grupės

Anot muziejaus bendruomenių projektų koordinatorės Agnės Putelytės, edukacinis užsiėmimas tinka ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams, ir senjorams. Svarbu, kad įtraukiami neregiai. „Muziejuose vis dar trūksta veiklų neregiams, pritaikytų eksponatų ir ekspozicijų. Džiaugiamės, kad Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje tokių veiklų galima rasti. Yra eksponatų, kuriuos galima liesti, klausyti istorijų, yra informacijos Brailio raštu. O bendradarbiavimas su Pojūčių teatru suteikia dar daugiau galimybių įtraukti šią grupę. Žmonės iš neregių bendruomenės ne tik išbandė šį užsiėmimą, bet ir prisidėjo jį kuriant dalydamiesi savo patirtimi Vilniaus mieste“, – teigia A. Putelytė.

Pasak A. Putelytės, Vilniaus gynybinės sienos bastėja yra išskirtinis padalinys ir tarp Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinių. Jame stengiamasi orientuotis į socialiai jautrias grupes. Pavyzdžiui, ekskursijos gali būti pritaikytos neregiams, muziejuje yra liečiamas bastėjos maketas, šarvų ir ginklų rekonstrukcijos, o bazilisko skulptūra ją palietus papasakoja net kelias legendas apie Vilniuje kadaise gyvenusią pabaisą. Siūloma ekspoziciją apžiūrėti ir klausos negalią turintiems žmonėms – tam sukurtas videogidas gestų kalba.

Lietuvos nacionalinio muziejaus inf.