Šiaulių miesto gatvių „Zoologijos sodas“

Šiauliai gali pasigirti daugybe savitų muziejų ir vieninteliu gatvių „zoologijos sodu“. Čia gyvūnai „gyvena“ jau daugybę metų, tad kviečiame sužinoti jų istorijas ir aplankyti juos gyvai.

Skulptūra „Chimeros“. Vilniaus g. 225.

1989 m. Šiauliuose buvo atidarytas Kajetono Jurėno suprojektuotas Taupomasis bankas. Prie įėjimo į banką lankytojus pasitiko dvi sėdinčios chimeros – nuo seno laikytos sargais. 1988 m. sukurtos balto marmuro skulptūrinės kompozicijos autorius – Kazys Kasperavičius. Chimera – tai fantastinė pabaisa. Prie banko susėdusios mitinės būtybės ne gąsdinantys „sargai“, o žaismingi, mįslingi, beždžionėles primenantys padarėliai. Praeiviams jos atrodė mielos, glostomos, verčiančios nusišypsoti. Tik šiuo metu jos vienišos, savo pagrindinę paskirtį praradusios, sėdinčios prie tuščio, užmiršto pastato.

Meninis akcentas „Gyvatė“. Vilniaus g.

„Visų rankų meistras“ iš smaluoto pabėgio surentė gyvatės ringę, ją apkalė spalvotų metalų detalėmis, įvairių spalvų ir jų atspalvių. Gavosi išties dailus ir preciziškas poli metalo plastikos kūrinys. Meistras jį „patupdė“ ant aliuminio taurės, skardininko-stogdengio gamintos.

Akcentas buvo pastatytas šalia vaistinės, tačiau skardininko gaminta taurė buvo pakeista vario plastikos taure „dėl šventos ramybės“. Praėjus kokiems aštuoneriems metams, vandalai išrovė gyvatės liežuvį ir nulaužė apatinį gyvatės žandikaulį.

Meninis akcentas „Dvi kregždutės“. Centrinis bulvaras.

Tai buvusio jaunavedžių salono reklama. Autorius nusprendė pavaizduoti dvi jaunavedes kregždes, tupinčias ant lizdelio, nors nekregždiško, tačiau turinčio jaukų vitražinį langelį, už kurio naktį spingsėdavo raudona lemputė – jauku… Kregždė kregždinui snape laiko širdį, tik toji širdis labiau primena ant grandinėlės tabaluojantį kišeninį laikrodį – prekę, kurią buvo galima įsigyti sovietiniame „Jaunavedžių salone“.

Skulptūra „Pelikanai“. Tilžės g. 149.

Judriausioje Vilniaus gatvės bulvaro dalyje yra fontanas-skulptūra „Pelikanai“. Jie čia buvo pastatyti 1978 m., skulptūros autorė – Birutė Kasperavičienė. Pelikanai išlieti iš betono ir padengti kalinėtu variu.

Turbūt ne vienas šiaulietis ar miesto svečias susimąsto, kodėl tokie egzotiški paukščiai atsirado Šiauliuose?

Pasak legendos, kartą du įsimylėję pelikanai atsiliko nuo savo būrio, pasiklydo ir, užuot skridę į pietus, pasuko į šiaurę. Skrisdami pro Šiaurės Lietuvos didmiestį Šiaulius, nutūpė į balutę numalšinti troškulio. Čia piktoji burtininkė juos pavertė akmenimis.

Stovi pelikanai Šiauliuose jau kelis dešimtmečius ir dar ilgai stovės, džiugindami praeivius. Fontanas „Pelikanai“ yra vienas seniausių fontanų Šiauliuose, jo aukštis – 100 cm. Fontanas rekonstruotas 2003 m.

Miesto laikrodis „Gaidys“. Vilniaus g. ir Tilžės g. sankryža.

Gaidžio laikrodžio aikštė pėsčiųjų gatvėje daugeliui žmonių yra malonių susitikimų ir pasimatymų aikštė.

Laikrodis pastatytas dviejų pagrindinių miesto gatvių sankryžoje, pačiame miesto centre. Šiandien, skelbdamas valandas, gaidys plasnoja, 12 ir 18 val. sveikinasi su praeiviais „Sveiki atvykę į Šiaulius!“ įvairiomis kalbomis.

Tik 18 val. suskamba ir gerai žinomos dainos „Tu ateik į pasimatymą“ melodija. Atnaujinus laikrodį šiauliečiai ir miesto svečiai rinkdavosi pažiūrėti, kaip atrodo pasiilgtas „Gaidys“, susirinkdavo kaip į mini spektaklį.

Meninis akcentas „Vėžys“. Vilniaus g. 138.

Šį akcentą galėtume priskirti ne reklamos, o antireklamos sričiai, o šiuo metu tai būtų suvokiama kaip socialinė reklama, įspėjimas, kad rūkyti pavojinga, nes sukelia vėžį. Tai – dviejų gaminių akcentas, varinio vėžio ir duraliuminio cigarečių pakelio tandemas. Cigarečių pakelis – tada populiariausios cigarečių rūšies „Kastytis“ kopija.

Meninis akcentas „Katinai“. Vilniaus g.

„Valerijono“ vaistinės reklamos sudėtinė dalis. Tai bene garsiausias Šiauliuose metalo plastikos kūrinys, kurį priskirti bulvare sustatytiems tūrinės reklamos akcentams būtų neteisinga.

Pagal dizainerio išklotines katinus iš skardos išlankstė Kęstutis Einigis, tuo metu dirbęs Šiaulių prekybos valdybos „reklambiuryje“. Šis metalo plastikos kūrinys tapo savotiška miesto įžymybe, sentimentu. Jį mėgsta miestiečiai, noriai rodo svečiams, turistams, savo vaikučiams. Šis akcentas netruko išgarsėti pasaulyje, kada 1984 metais visa sąjunginė žiniasklaidos agentūra APN po pasaulio agentūras paskleidė katinų nuotrauką, išgarsinusią Šiaulius.

Fontanas „Trys paukščiai“.

2022 birželį po bulvaro rekonstrukcijos į savo vietą sugrįžo viena išraiškingiausių miesto skulptūrų „Trys paukščiai“. Kelis dešimtmečius prie viešbučio „Šiauliai“ veikęs fontanas perdarytas į modernų, sinchronizuotą šviesos ir muzikos fontaną, kurį sudaro trijų atskirų apskritimo formos fontanų kompozicija. Fontanas turi akustinę sistemą, todėl gali būti rengiamas vandens, šviesos ir muzikos šou. Išmanus fontanas netgi reaguoja į vėją.

Nors šis fontanas vadinamas nauju, išties šioje vietoje fontanas pagal architekto Algimanto Černiausko projektą buvo įrengtas dar 1981 metais. Senąjį fontaną taip pat puošė skulptoriaus Kazio Kasperavičiaus skulptūra „Trys paukščiai“.

Skulptūra „Geležinė lapė“. Talkšos ežero pietinė pakrantė.

Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro.

Plieninėje „Geležinės lapės“ širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

Šiaulių turizmo informacijos centro inf.