2024-10-10 1622 Peržiūros

Dažnai tėvai, augindami vaikus, pamiršta juos išmokyti tinkamo elgesio su šunimis, o iš pažiūros nekalti žaidimai baigiasi šuns įkandimu. Tad šį kartą kalbiname „WonderDog“ šunų akademijos trenerę Miglę, kuri pasakoja, kaip išvengti šuns įkandimo ir kokios gi dažniausios klaidos kuriant šuns ir vaiko santykį.

Ar vaikai dažniausiai nukenčia nuo savo šeimoje auginamų šunų, ar nuo svetimų?

Statistika rodo, kad didelė dalis šunų įkandimų įvyksta pažįstamoje aplinkoje, pavyzdžiui, vaiko namuose arba draugų namuose. Taip yra todėl, kad vaikai dažniau bendrauja su pažįstamais šunimis ir ne visada supranta, kaip saugiai elgtis šalia jų.

Netgi seniai pažįstami šunys gali įkąsti, jei jie bus priversti pasijusti nesaugiai, provokuojami arba šiuo metu išgyvena kažkokį fizinį skausmą. Įkandimai nuo svetimų šunų yra retesni.

Ar visuomet kaltas vaikui įkandęs šuo?

Manau, kiekvienas suprantantis šuns psichologiją sutiktų, kad įžvelgti šuns kaltę yra neteisinga bet kokiu atveju, nes už šunis bei vaikus yra atsakingi suaugę žmonės. Vadinasi, nei šuo, nei vaikas nėra kaltas.

Šunys yra gyvūnai, turintys savitą komunikacijos kalbą ir vaikų impulsyvus bei dažnai intensyvus elgesys, sukelia nesaugumo jausmą šuniui.

Šunys, kaip ir žmonės, yra labai skirtingi. Vieni yra itin socialūs iš prigimties bei puikiai socializuoti, lengvai bei žaismingai komunikuojantys su visais. Kiti šunys – jautresnės nervų sistemos ar su patirtomis psichologinėmis traumomis, senų šunų, turinčių tam tikrų fizinių skausmų, kantrybės slenkstis bus itin žemas ir jiems nesaugioje situacijoje gali reaguoti besiginančiai.

Kaip išvengti šuns įkandimo?

Tėvai turėtų mokyti vaiką, kad visada turi pasiklausti šuns savininko ar gali paglostyti šunį, net ir pažįstamą. Paglostymas neturėtų būti intensyvus, o tiesiog duoti apuostyti ranką, jei šuo išlieka ramus ir pats neatsitraukia, galima ramiai paglostyti.

Šuns savininkas turi leisti paglostyti jo šunį tik tais atvejais, kai tikrai žino, kaip šuo reaguos ir moka suprasti jo kūno kalbą. Vos tik pajutus, kad šuniui nebesmagu, paprašyti nutraukti interakciją. Niekada neiti prie miegančio ar valgančio šuns.

Kokius ženklus šuo rodo prieš ruošdamasis kąsti?

Dažnu atveju šunys rodo net kelis ženklus prieš kąsdami ar bent kelis iš šių:
• įsitempia visas kūnas,
• galva truputį nusukta į šoną,
• akys didelės, matosi daug obuolio,
• šuo čepsi ar nervingai apsilaižo, žiovauja, rodo dantis, urzgia,
• nuleidžia uodegą,
• bando pasprukti / pasišalinti iš situacijos,
• jei nėra galimybės atsitraukti – gali atsigulti ir visas įsitempęs rodyti savo pilvą.

Kaip bebūtų, būtina žinoti, kad yra šunų, kurie reaguoja žaibišku greičiu ir puola lyg be perspėjimo. Dažniausiai tokių šunų savininkai patys vengia kontakto ir niekada neprileidžia šuns prie vaikų, bet juk būna mamų, kurios pačios net skatina vaiką eiti paglostyti šuniuką parke…

Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai kurdami šuns ir vaiko santykį?

Dažniausios tėvų klaidos, kai jie kuria ryšį tarp vaiko ir šuns:

• Nepakankamas šuns paruošimas: kai kurie tėvai neįvertina būtinybės išmokyti šunį bendrauti su vaikais. Šuo gali jaustis nesaugiai ar būti nepasiruošęs vaikų elgesiui.
• Vaiko ir šuns palikimas be priežiūros: net jei šuo yra ramus ir draugiškas, vaikai ir šunys visada turėtų būti prižiūrimi suaugusiojo, kad būtų išvengta situacijų, kurių būna labai įvairių ir netikėtų.
• Vaikų mokymo stoka: tėvai kartais nepaaiškina vaikams, kaip reikia elgtis su šunimis – netrukdyti jiems valgant, miegant ar kai jie jaučiasi pavargę. Šunys turi turėti savo saugią vietą, kur galėtų atsitraukti, kai jiems norisi ramybės (guolis, narvas) ir ten niekas prie jo nelįstų.
• Neteisingas šuns komunikacijos signalų interpretavimas: tėvai gali nepastebėti arba netinkamai interpretuoti šuns streso ar diskomforto ženklus, aptartus aukščiau.
• Per greitas procesas: norint greito rezultato, vaikui leidžiama be taisyklių lįsti prie šuniuko, nuolat jį stimuliuojant žaidimais, nuolatiniu dėmesiu, sekiojimu, neduodant pailsėti ir pan.

Šių klaidų vengimas gali padėti sukurti saugią ir harmoningą aplinką tiek vaikui, tiek šuniui. Jei kiltų daugiau klausimų, kviečiame kreiptis į „WonderDog“ šunų akademijos trenerius, kurie teikia ne tik gyvas, bet ir nuotolines konsultacijas, o taip pat ir veda edukacinius renginius vaikams bei suaugusiems.