Tarpukario architektūros perlas – atvers duris visiems

Kauniečiai verslininkai, susižavėję tarpukario architektūra, įsigijo butą viename puošniausių to laikotarpio Kauno gyvenamųjų namų. Gedimino g. 48 esantį namą gydytojo Prano Gudavičiaus užsakymu suprojektavo vienas žymiausių tarpukario architektų Edmundas Alfonsas Frykas. Naujieji šeimininkai šiame name esantį butą žada prikelti naujam gyvenimui ir jo duris atverti visiems architektūros mylėtojams. Apie paveldą ir jo išsaugojimą, apie čia gyvenusius žmones ir įdomiausius radinius kalbamės su minėtą butą įsigijusiais verslininkais Petru Gaidamavičiumi ir Karoliu Baniu.

Kodėl pasirinkote būtent į šį namą?

Šis išskirtinės architektūros namas, turintis du išraiškingus fasadus, žvelgiančius į K. Donelaičio ir Gedimino gatvę, akį patraukė ženkliai anksčiau nei teko jame apsilankyti. Tai vienas iš nedaugelio mieste esančių gyvenamųjų namų, kuris primena Niujorke, Paryžiuje ir Berlyne matytus pastatus. Kelionės po pasaulio metropolius leidžia suprasti ir įvertinti Lietuvos modernistinės architektūros grožį. Rasti butą, kuris būtų atlaikęs daugybę istorijos negandų, yra reta. Iki šių dienų išliko nepakitęs buto išplanavimas, ąžuolinis parketas, durys, plytelės ir dar daugiau.

Kokią šio autentiško buto ateities viziją įsivaizduojate?

Vizija nuolat kinta, tobulėja, gryninasi kaip ir asmeninis požiūris į paveldą. Galime atskleisti, kad tai bus atviras objektas besidomintiems architektūra, menu ir istorija.  Labai džiaugtumėmės, jei šiuo projektu įtrauktume ir kitų pastatų savininkus įvertinti ir išsaugoti architektūrinį paveldą.

Kada butas atvers duris lankytojams? Anksčiau minėjote, kad baigti restauruoti butą žadama iki šių metų pavasario.

Restauracijos laikrodis pasisuka pora mėnesių į priekį dėl užsakomų atkuriamųjų autentiškų interjero detalių. Tačiau tikimės jau birželio mėnesį pakviesti į ekskursiją visus besidominčius modernizmo architektūra ir paveldu.

Norėdami užtikrinti estetinę vienovę, kreipėmės į Čekijos gamyklą, kuri pagal specialų užsakymą atkuria identiško storio ir atspalvio plyteles. Nepaisant to, kad ši gamykla gamina daugybę šiuolaikiškų plytelių linijų, jiems yra garbė dirbti su istoriniais objektais.

Kita svarbi detalė – bute išliko tik viena originali durų rankena. Teko ilgai ieškoti, kol radome įmonę Vokietijoje, veikiančią nuo 1889 metų, kuri gamino ir vis dar tebegamina to paties stiliaus ir dydžio žalvarines rankenas ir šiuo metu mums gamina 16 rankenų komplektų.

Ar žinote, kokie žmonės gyveno šiame bute?

Šio namo gyventojų istorija kaip suplėšyta kino juosta, nutrūkusi antrojo pasaulinio karo metu, kurią stengiamės dabar po gabalėlį sudėlioti ir užtikrinti tęstinumą.

Pagal istorinius duomenis, šiame bute pirmuosius penkerius metus buvo įsikūręs Latvijos karo atašė Fricis Kocinšas. Tada 1935–1936 metais iki pat karo pradžios čia buvo įsikūręs Kauno apskrities mokesčių inspektorius ir inspekcija. Nuo 1974 iki 1989 metų čia apsigyveno medikas Piotr Šoichet Haimovič su šeima. Po to, iki 2017 m. čia gyveno gydytojų ir mokslininkų Miliukų šeima.

Lietuvos Žydų bendruomenė padeda mums užmegzti ryšius su Šoichet šeima, kuri 1989 m. išvyko į Izraelį. Juk į paveldą įtrauktas pastatas nėra vien tik architektūra, bet ir žmonės ir jų gyvenimai.

Gal bute išliko ankstesniųjų šeimininkų gyvenimą menančių daiktų ar baldų?

Be abejo, vienas didžiausių atradimų šiame bute, tai trijuose kambariuose po septyniais dažų sluoksniais išlikusi sienų puošyba, Art Deco ir Art Nouveau dekoro juostos, juosiančios sienas. Dar vienas įdomus radinys – grindų plytelių kitoje pusėje yra išspaustas gamintojo užrašas, kurį puikiai žinome ir šiandien: „Villeroy & Boch“.

Namo fasadas ir stogas visai neseniai buvo atrestauruoti. Kaip manote, ar pavyko išsaugoti autentišką namo išvaizdą?

Manome, kad pavyko puikiai. Darbai atlikti naudojant brangias medžiagas (granito ir žėručio mišinio tinką), sutvirtintos eksterjerą puošiančios kaukės, geometrinės figūros. Jei pakelsite galvas į ketvirtą aukštą, išvysite ir atgaivintus ornamentus virš langų ir ant bokštelio. Pakeista visa stogo skarda, numontuojant sveikatai pavojingą šiferį. Atsirado ir ilgą laiką nebuvę autentiškos išvaizdos stogo langai. Žinoma, yra dar ką pataisyti, bet taisymai bus atliekami tik atšilus orams. Ši restauracija yra didelis kompleksinis laimėjimas, už kurį reikia padėkoti visiems butų savininkams už vienybę, savivaldybei už dalinę paramą ir „Kauno centro būstui“ už finansinį administravimą (sudaryta galimybė išsimokėti per pasirinktą laikotarpį).

Kaip manote, ar Kaunas dabar išgyvena Renesansą?

Vienareikšmiškai taip! Renesansas, atgimimas, pabudimas. Džiaugiamės naujomis Kauno identiteto paieškomis. Pastebime, kad keičiasi žmonių požiūris ir tampame atviresni. Dideliais žingsniais atsikratome kompleksų, didžiuojamės tokiu tarptautiniu pripažinimu kaip suteiktas Europos Paveldo ženklas, Kaunas tapo UNESCO dizaino miestu, 2022 metais Kaunas taps Europos Kultūros sostine ir, žinoma, dedame daug vilčių į tai, kad po kurio laiko galėsime sveikinti vieni kitus su nauju UNESCO objektu pasaulyje – Kauno Modernizmo architektūra.

Ko palinkėtumėte kauniečiams?

Palinkėtume mėgautis procesu, kuris šiuo metu vyksta mieste, surasti kuo jūs galite būti naudingi bendruomenei ir miestui bei prisidėti prie miesto augimo.

Ačiū už pokalbį!

Nuotraukų galerijoje – įdomiausios ir puošniausios buto interjero detalės.