Tarsi broliai – dviejų Kauno daugiabučių atnaujinimas vyko žingsnis į žingsnį

1972 ir 1976 metų statybos dviejų daugiabučių Kaune – Pramonės pr. 45 ir 41 – gyventojai jau šią žiemą pajuto skirtumą dėl gautų sąskaitų už šildymą po atliktų modernizacijos darbų. Lyginant su šalia esančiu 43 numeriu pažymėtu daugiabučiu – šilumos daugiabučiuose-broliuose suvartojama 60 proc. mažiau, bei pakilo jų vertė.

Projekto įgyvendinimu besirūpinęs daugiabučių administratorius Giedrius Dekaminavičius sako, kad abiejų namų gyventojai rado bendrą sutarimą vienu metu, todėl tai iš dalies palengvino renovacijos įgyvendinimą. Juokaudamas pašnekovas sako, kad šie du daugiabučiai yra tarsi Kauno broliai – abu namai identiški visomis prasmėmis.

„Šių dviejų daugiabučių atnaujinimo procesas vyko lygiagrečiai – gyventojų apklausos, sutarčių parengimas, konkursų paskelbimas. Jo metu dirbo tas pats rangovas, darbai pabaigti tuo pačiu metu. Abu daugiabučiai pastatyti panašiais metais, devynių aukštų, 72 butų, vienas nuo kito per trisdešimt metrų, gyventojai tame pačiame kieme automobilius statosi, todėl šis namas – tarsi du Kauno broliai“, – pasakoja pašnekovas.

Tokios aplinkybės lėmė, kad nesunkiai pavyko rasti rangovą, kuris pasiūlė gerą kainą, dirbo kokybiškai, nes iš gyventojų nebuvo sulaukta didesnių nusiskundimų.

„Rangovui šie du projektai buvo tarsi viena statybų aikštelė, nereikėjo samdyti dviejų darbų vadovų, tai lėmė ir pigesnę logistiką. Todėl rangovas galėjo pasiūlyti geresnę darbų kainą ir patys darbai vyko sklandžiau. Pasisekė, kad abiejų namų gyventojų dauguma rado bendrą sutarimą. Štai tame pačiame kieme esančio 43 numerio daugiabučio gyventojai kol kas bendro sutarimo neranda“, – pasakoja G. Dekaminavičius.

Išmoka iš karto

Gyventojai apsisprendė ir visą reikiamą dokumentaciją parengė 2019 m. gruodį, 2021 m. rugsėjį buvo pasirašyta rangos darbų sutartis. Pasak pašnekovo, nors po sutarties pasirašymo dar apie mėnesį–pusantro vyko paruošiamieji darbai, jau spalį darbininkai pradėjo dirbti ir baigė kitų metų rugsėjį.

Galutiniai statybos pridavimo darbai baigti 2022 m. lapkritį, pranešimus apie paskolos mokėjimą gyventojai gavo šių metų kovą.

„Kaina priklauso nuo buto ploto ir investicijų, kai kur reikėjo keisti langus, stiklinti balkonus. Bet apie 60 kv. m ploto buto savininkui paskaičiuota mėnesio suma su visomis palūkanomis yra 59 eurai – mažiau nei 1 euras už kvadratą. Kai butų daug, renovacijos suma išsidalina, nesiekia 10-ies tūkstančių“, – teigia G. Dekaminavičius.

Jau daug gyventojų kreipėsi ir išreiškė norą iš karto sumokėti visą renovacijos paskolą.

„Tai vyresni, arčiau pensijos esantys gyventojai, gal jų mentalitetas toks, kad nenori palikti skolos savo vaikams, anūkams. Jaunesni daro kitaip – mato, kad sutarties sąlygos geros, palūkanos mažos“, – sako pašnekovas.

Mažesnis suvartojimas

Šildymo sezonas eina į pabaigą, bet šių renovuotų pastatų gyventojai jau gali palyginti sąskaitas su nerenovuoto daugiabučio gyventojų gaunamomis sąskaitomis už šildymą. Pasak pašnekovo, geriausia lyginti to paties šildymo sezono kainas su panašiais pastatais, kadangi praėjusiais metais buvo kita šilumos kaina ir oro sąlygos.

„Viešai prieinamais duomenimis matome, kad šalia esančio nerenovuoto daugiabučio gyventojai vidutiniškai už šilumą moka 12,54 kWh/kv. v. Renovuotų – beveik 60 proc. mažiau – 4,69 kWh/kv. m. Projekte taip ir buvo numatyta – pasiekti B klasę ir apie 60 proc. mažesnį šilumos suvartojimą“, – teigia G. Dekaminavičius.

Geras pavyzdys užkrečia

Ne vieną daugiabutį Kaune administruojančios įmonės administratorius G. Dekaminavičius teigia, kad geras pavyzdys užkrečia. Greta Pramonės pr. 41 ir 45 daugiabučių yra ir kitas atnaujintas daugiabutis – Taikos pr. 107. Paskelbus naują kvietimą teikti paraiškas renovacijai, ruošiamasi modernizuoti Taikos pr. 109 esantį daugiabutį.

„Gyventojai vis tiek viename kieme susitinka, palygina sąskaitas, jei dar rangovas gerai dirbo, vėl kitoks įspūdis ir patirtis. Aš kaip administratorius pranašu nebūsiu, patys gyventojai labiau kaimynų klauso nei mūsų, tad geriausia reklama dėl renovacijos yra iš lūpų į lūpas. Bet daugiabučio atnaujinimui reikia pribręsti, gal ir 43 namo gyventojai anksčiau ar vėliau apsispręs. Būna, kiti metus, du galvoja, lygina kainas. Mums tada pasisekė, darbai prasidėjo dar 2021 m. rudenį, prieš kainų šuolį, dabar kur ruošiame paraiškas, kainos jau kitokios“, – teigia G. Dekaminavičius.

Išsprendžia kelias problemas iš karto

Paklaustas, ar renovuoti daugiabutį naudinga, pašnekovas teigia, kad tai išsprendžia kelias problemas bei padidina būsto vertę: „Namai senos statybos, tvarkyti vamzdyną ar kitas instaliacijas anksčiau ar vėliau vis tiek reikės. Renovavus ne tik sumažinamas šilumos suvartojimas, bet ir užtikrinama, kad po kelių metų koks stogas neprakiurs ar nekils vamzdyno avarija.“

Atliekant abiejų daugiabučių renovaciją, buvo apšiltinti cokoliai, sienos, stogai, pakeisti seni langai, įstiklinti balkonai, sutvarkyti šilumos mazgai (tiesa, 45 daugiabučio šilumos mazgas jau buvo atnaujintas iki renovacijos), sutvarkyti vamzdynai, šildymo sistemos. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės kolektoriai vandeniui šildyti ar saulės elektrinė elektros energijai gaminti buvo nuspręsta nediegti.

„Anksčiau tai nebuvo privaloma, šiuo atveju gyventojai paskaičiavo, kad jiems nereikia. Naujame kvietime jau privaloma tokius elementus įrengti, tų pavyzdžių gal daugiau, gyventojai gali palyginti“, – teigia G. Dekaminavičius.

Prašo sutvarkyti ir kiemą

Pasak pašnekovo, po renovacijos sulaukia daug skambučių su klausimu, kodėl nebuvo sutvarkytas kiemas, vaikų žaidimo aikštelės ir panašiai. G. Dekaminavičius sako, kad dažnu atveju tai nepriskiriama prie renovacijos programos tikslų, nebent atliekama kvartalinė renovacija.

„Tačiau tokią programą turi miesto savivaldybė ir, berods, renovuotiems namams teikia didesnę paramą. Gyventojai gali parengti sklypo planą, gauti savivaldybės paramą ir susitvarkyti kiemą“, – teigia G. Dekaminavičius.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai – balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.

Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, jeigu gyventojai juos rinkosi, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto privalumus gatvės, rajono ar net viso miesto mastu.

Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.

Šaltinis: delfi.lt