2023-05-23 5093 Peržiūros

Elgesio su gyvūnais tema ypatingai opi. Nors tiek šalies, tiek pasaulio mastu situacija gerėja, tačiau vis dar su gyvūnais elgiamasi žiauriai. Kaip situacija Lietuvoje keitėsi pastaruosius 10 metų ir ar žmonija sąmoningėja, pasakoja organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Koks pagrindinis jūsų organizacijos tikslas?

„Tuščių narvų“ tikslas – mažinti gyvūnų kentėjimą ten, kur jo daugiausia ir jis didžiausias. Tai reiškia, kad organizacija siekia didesnės industrinėse fermose laikomų gyvūnų apsaugos.

Kiekvienais metais mūsų šalies industrinėse fermose dažnai žiauriomis sąlygomis auginama apie 60 milijonų gyvūnų.

Kurie gyvūnai labiausiai apriboti nuo visko, kas jiems reikalinga pagal jų rūšies savybes?

Tai tikriausiai būtų kailių fermose laikomos audinės. Tai gyvūnai, kurie didžiąją dalį laiko praleistų vandenyje, užimtų dideles teritorijas ir susitiktų su gentainiais tik poravimosi metu.

Kailių fermose jie uždaromi į ankštus (309045 cm) narvus, kuriuose laikomi po kelis. Jiems nesuteikiama galimybė ne tik paplaukioti, bet net ir žengti daugiau nei kelių žingsnių į vieną pusę. Jų nužudymo būdas ypač žiaurus, nes gyvūnai dusinami dujų kamerose, kad nebūtų pažeistas jų kailis. Bet audinės gali ilgai sulaikyti kvėpavimą, nes yra prisitaikiusios nardyti. Todėl joms tokia mirtis trunka ilgiau ir yra skausmingesnė negu būtų kitiems gyvūnams.

Situacija gerėja

Ar situacija, lyginat su tai, kaip buvo elgiamasi su gyvūnais mūsų šalyje prieš dešimt metų, ir kaip dabar, skiriasi?

Sąlygos industrinėse fermose iš esmės nepasikeitė. Jeigu kalbėtume apie kailių fermas, tai sąlygos ten nesikeitė nuo sovietmečio. Tokius pačius narvus pamatysite ir senose nespalvotose nuotraukose, ir 2023 metais. Tiesa, reikia turėti omenyje, jog veisiami vis didesni ir storesni gyvūnai, kad būtų daugiau kailio, todėl sąlyginai jiems tie narvai dabar dar mažesni.

Tačiau pasikeitė mūsų kaip šalies požiūris į tai, ką su gyvūnais galima daryti, o ko ne. Šiuo metu Seime svarstoma uždrausti gyvūnus auginti ir žudyti tik dėl jų kailio. Per pastaruosius 5 metus gyvūnų, laikomų kailių fermose, skaičius sumažėjo perpus. Tai rodo, kad gyvūnų kankinimas dėl kailio nebe toks pelningas kaip buvo anksčiau.

Ar vis daugėja sąmoningesnių žmonių, kuriems rūpi gyvūnų gerovė?

Turimi duomenys leidžia teigti, kad taip. Pavyzdžiui, kiekvienais metais daugiau žmonių nurodo, kad renkasi kiaušinius, kuriuos padėjo ne narvuose laikomos vištos. 2016 metais tik 9 proc. lietuvių atsižvelgdavo į vištų laikymo sąlygas, pirkdami kiaušinius. Dabar tai daro apie 30 proc. Prekybos tinklų teigimu, auga ne narvuose laikomų vištų kiaušinių pardavimai. Jeigu prieš 7 metus retas pirkėjas žinojo, kad kiaušiniai skiriasi ir pagal vištų laikymo sąlygas, tai dabar beveik pusė lietuvių žino ir kaip tai pažymima, ir kur žymens ieškoti.

Didžiausi laimėjimai

Kokie didžiausi laimėjimai mūsų šalyje gyvūnų gerovės klausimu pasiekti per praėjusius metus?

Praėjusiais metais daugiausia dėmesio skyrėme kailių fermų Lietuvoje draudimui. Tai ilgai besitęsiantis procesas, kadangi vis pasitaiko bandymų jį stabdyti. Todėl didžiausias laimėjimas įvyks netrukus, kai kailių fermos pagaliau bus uždraustos.

Tačiau paraleliai dirbome ir su kitomis problemomis. Šiose srityse svarbūs laimėjimai jau yra pasiekti.

Didžiausiuose prekybos tinkluose nebėra akvariumų su gyvomis žuvimis. Taip pat jau yra draudžiama parduoti klientui gyvą žuvį, t. y. dėti į maišelį be vandens gyvūną, kuris dar sąmoningas ir gali tame maišelyje iki pusvalandžio dusti.

Prie to prisidėjo daugybė žmonių. Skatinome visus, kurie neabejingi gyvūnų kentėjimui, pamačius sužalotas, kruvinas žuvis ar perpildytus akvariumus, fiksuoti tokius vaizdus ir siųsti skundus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Žmonės visoje Lietuvoje pasiryžo tai daryti. Kiti rašė laiškus ir žinutes prekybos centrams, prašė jų nutraukti gyvų žuvų pardavinėjimą.

Prireikė maždaug dviejų metų nuo pirmojo temos iškėlimo, kad visi didieji prekybos tinklai atsisakytų gyvų žuvų akvariumų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sugriežtintų reikalavimus.

Tai apsaugo apie 300 tūkst. gyvūnų nuo nereikalingo kentėjimo kiekvienais metais.

Panašiai ir su vištomis, laikomomis narvuose. Iškėlėme temą ir skatinome kuo daugiau žmonių aktyviai prisidėti ne tik renkantis kiaušinius, kurie atitiktų jų etines nuostatas, bet ir prašant verslų atsisakyti tokių kiaušinių.

Nuo 2017 m. iki dabar vištų, kurios mūsų šalyje laikomos ne narvuose, padaugėjo daugiau nei puse milijono. Tai dar per mažai, bet dėl didžiųjų verslų įsipareigojimų atsisakyti kiaušinių iš narvų iki 2025 m., didžiausią pokytį turėtume pamatyti po 2 metų.

Tad bendrai skaičiuojant, 800 tūkstančių gyvūnų Lietuvoje kenčia mažiau, todėl kad neabejingi žmonės ėmėsi veiksmų jiems padėti.

Prisidėti prie gyvūnų gerovės gali kiekvienas

Kaip žmonės gali prisidėti prie gyvūnų gerovės? Gal gali prisidėti ir prie jūsų iniciatyvos?

Žinoma, įsivertinus galimybes, visada galima jungtis prie „Tuščių narvų“ savanorių gretų arba remti kovą už gyvūnus reguliaria parama.

Tačiau yra ir kitų būdų imtis veiksmų – žmonės gali pasinaudoti „Tuščiais narvais“ kaip įrankiu tam, kad padėtų gyvūnams. Pavyzdžiui, neseniai kailių fermų draudimas buvo įstrigęs Žemės ūkio ministerijos stalčiuose. Kai apie tai pranešėme žmonėms, kuriems rūpi kailių fermose kenčiantys gyvūnai, šimtai žmonių išsiuntė laiškus Žemės ūkio ministrui ir draudimui buvo leista grįžti į Seimą. Tai nebūtų įvykę be žmonių, kuriems rūpi, veiksmų.

Dar prašome žmonių raginti verslus atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Klientų, kuriems rūpi, prašymai būna išgirsti ir įmonės įsipareigoja atsisakyti remti paukštynus, kuriuose gyvūnai kenčia labiausiai.

Prie tokių ir panašių iniciatyvų gali prisidėti kiekvienas, kuris nori pakeisti tai, kaip Lietuvoje elgiamasi su gyvūnais. Tereikia sekti „Tuščius narvus“ socialinėje medijoje arba užsiprenumeruoti laiškus.

Žinoma, padėti kenčiantiems gyvūnams galima ir visiškai savarankiškai. Pavyzdžiui, neperkant narvuose laikomų vištų kiaušinių, ar pamačius žiaurų elgesį su gyvūnais apie jį informuoti institucijas. Svarbiausia žinoti, kad kiekvieno žmogaus veiksmai yra svarbūs ir suprasti, jog kiekvienas galime prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo.