2025-08-05 1108 Peržiūros

Ar vaikščiodami po Lietuvos miškus pastebite liūdną vaizdą – vis daugiau džiūstančių, ruduojančių ar jau nuvirtusių eglių? Tai ne atsitiktinis reiškinys ar natūrali medžių kaita – tai ženklas apie tyliai vykstantį, bet pavojingą procesą mūsų miškuose. 

Mažas, bet grėsmingas  

Už šį pavojų atsakingas žievėgraužis tipografas – mažas, bet grėsmingas kenkėjas, kuris pastaraisiais metais smarkiai paveikė Lietuvos eglynus.  

Žievėgraužis tipografas (lot. Ips typographus) – žievėje gyvenantis vabalas, kuris įprastai įsimeta į nusilpusius ar pažeistus medžius. Tačiau kai jo populiacija išauga nevaldomai – kaip pastaraisiais metais – jis tampa vienu pavojingiausių eglynų kenkėjų.  

Tuomet vabalas nebesirenka – puola ir visiškai sveikus eglynus, ypač tankius ir vienarūšius. Dažniausiai labiausiai nukenčia 40–80 metų senumo eglės, augančios monokultūriniuose miškuose, kur medžiai auga vienodi ir arti vienas kito. Tai – puikios sąlygos greitam kenkėjo plitimui. 

Tipografas prasigraužia po eglės žieve ir ten deda kiaušinėlius. Viena patelė gali padėti šimtus kiaušinėlių, todėl kolonijos dauginasi labai greitai. Išsiritusios lervos išgraužia sudėtingus urvelių tinklus, kurie pažeidžia medžio vandens ir maisto apytakos sistemą. Dėl to eglė pradeda džiūti.  

Kodėl žala auga? 

Nors žievėgraužis tipografas natūraliai gyvena mūsų platumose, pastaraisiais dešimtmečiais jo daroma žala ėmė augti dėl klimato kaitos.  

Šiltesnės žiemos, ilgesni vegetacijos laikotarpiai ir dažnesnės sausros sudarė sąlygas šiam kenkėjui daugintis 2–3 kartus per metus vietoj vienos kartos, kaip būdavo anksčiau. Be to, ilgą laiką Lietuvoje buvo sodinami dideli eglynų plotai, kurie dabar yra pasiekę brandą – būtent tai ir tapo idealia terpe žievėgraužių plitimui. 

Miškų valdytojų iššūkiai  

Kovai su žievėgraužiu taikomos įvairios priemonės: laiku šalinami pažeisti medžiai, įrengiami feromoniniai spąstai, stebimas vabzdžių aktyvumas. Tačiau dėl klimato kaitos ir šiltesnių žiemų žievėgraužio tipografo populiacijos auga, o kenkėjo veiklos sezonas prasideda anksčiau ir tęsiasi ilgiau. Tai dar labiau apsunkina kenkėjo suvaldymą. 

Kas laukia eglių? 

Jei dabartinės tendencijos išliks, dalis Lietuvos eglynų gali išnykti arba smarkiai pasikeisti. Kai kuriuose regionuose eglynai jau keičiasi mišriais miškais – juos keičia lapuočiai, atsparesni vabzdžių plitimui. Miškininkai svarsto apie ilgalaikius sprendimus, tokius kaip eglių atsodinimo mažinimas, miškų rūšinės sudėties diversifikavimas ir atsparių medžių selekcija. 

Nuo žievėgraužio kenčia visa ne tik Lietuva, bet visas centrinė Europa – Lenkija, Čekija, Vengrija, Vokietija.