Norint puoselėti psichologinę ir emocinę sveikatą specialistai pataria daugiau laiko praleisti gryname ore, tad kviečiame jau šiandien išeiti į lauką pasigrožėti pavasarine gamta ir iš naujo pažinti sostinės parkus. Juk ne veltui Vilnius – viena žaliausių Europos sostinių.
Vilniaus universiteto botanikos sodas
Jau daugiau nei 140 metų VU botanikos sodas yra neatsiejama universiteto ir sostinės gyventojų bendruomenės mokslo, švietėjiško ir socialinio gyvenimo dalis. Istorinės aplinkybės lėmė, kad botanikos sodas net keletą kartų buvo perkeltas.
Botanikos sodas yra įsikūręs ir lankytojų laukia bei įvairias paslaugas teikia dviejose Vilniaus vietose: Kairėnuose ir Vingio parke. Bendras botanikos sodo plotas – net 199 ha. Kiekvienu šiltojo sezono metu čia auga, žydi ir bręsta skirtingi augalai: tiek rūšiniai augalai bei įvairios jų veislės, atvežtos iš tolimų ir artimų kraštų, tiek vietinės žolės ir medžiai, čia augantys natūraliai.
Sodas įsikūręs Kairėnuose, senojoje dvarvietėje. Iki šių dienų išlikęs parkas išsaugojo tvenkinių sistemą, išliko ir ūkiniai dvaro pastatai. Parke vyksta įvairūs kultūriniai ir pažintiniai renginiai: koncertai, parodos, paskaitos, mokymai, kūrybinės dirbtuvės bei įvairūs kiti renginiai.
Kairėnų botanikos sodo durys lankytojams atvertos ištisus metus. Lankytojams pageidaujant, čia rezervuojamos pavėsinės, iškylų aikštė, patalpos konferencijoms, galima užsisakyti edukacinę programą, kurią ypač mėgsta vaikai, ar įvairias ekskursijas.
Trumpa istorija
Pirmasis Vilniaus universiteto botanikos sodas buvo įkurtas 1781 m. pačiame Senamiestyje, tačiau vėliau uždarytas ir 1919 m. iš naujo įkurtas Vingio parke. Nuo 1974 m. pagrindinis VU botanikos sodas iškeltas į Kairėnų dvaro sodybą. Šiandien tai – didžiausias sodas Lietuvoje, apimantis 199 ha plotą ir saugantis daugybę sodų, tvenkinių bei inovatyvią laboratoriją. Milžiniška 10 000 augalų vardų kolekcija laikoma viena turtingiausių Baltijos šalyse.
Informaciją apie darbo laiką ir bilietų kainas rasite čia: www.botanikos-sodas.vu.lt
Pavilnių regioninis parkas
Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Jos pasididžiavimas – Pūčkorių atodanga. Ši atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Čia galite aplankyti ir buvusio vandens malūno teritoriją, kurioje šiuo metu veikia restoranų ir pramogų tinklas „Belmontas“. Šalia teka Belmonto kriokliai. Mėgstantys aktyvų poilsį gali apsilankyti žirgyne, pasivažinėti keturračiais motociklais.
Šalia Pūčkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje, stovi saulės laikrodis. Dažniausiai visi norintys laiką praleisti gamtoje ar pažvejoti renkasi būtent prie Vilnios Saulės laikrodžio ekspozicijos ar prie Pūčkorių užtvankos. Lankytojams čia yra įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pūčkorių užtvankos.
Pavasarį ir rudenį parko direkcija kviečia į pažintinius pėsčiųjų žygius. Būdami Pavilnių regioniniame parke, aplankykite ir Ribiškių labirintą. Nuo Liepkalnio kalno, esančio greta Minsko plento, atsiveria nuostabus vaizdas. Liepkalnio kalnas žiemos metu ypač mėgstamas slidininkų.
Trumpa istorija
Pavilnių regioninio parko kraštovaizdį suformavo paskutiniai ledynai, kurie sukūrė ir garsiąją Pūčkorių atodangą. Parko teritorijoje žmonės gyveno dar nuo akmens amžiaus – Pūčkorių piliakalnio papėdėje rastos stovyklos liekanos. Pats piliakalnis buvo naudojamas gynybai nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki XIII – XIV a. Iki šių dienų išlikusios XVI a. patrankų liejyklos liekanas su aušinimo tvenkiniais ir parako malūnais. Aplankykite ir lenkų pastatytus bunkerius, priklausančius XX a. Vilniaus gynybos sistemai.
Kaip atvykti?
Iki Pavilnių regioninio parko galima atvykti 74 autobusu, kuris startuoja nuo Žaliojo tilto.
Jei nuspręsite iki Beltonto važiuoti automobiliu, Jums reikės pasiekti Antakalnio rajoną. Važiuojant automobiliu iš miesto centro pusės Zarasų ar Olandų gatvėmis link „Belmonto“, prie kelio žiedo reikėtų sukti į dešinę ir važiuoti Belmonto gatve iki pat kelio galo. Norint nuvykti iki Pūčkorių atodangos, S. Batoro gatve reikėtų pavažiuoti kiek tolėliau.
Vingio parkas – vilniečių mėgstama pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs renginiai: koncertai, minimos šventės. 1988 m. stadione, prie estrados, vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.
Čia esanti estrada yra mačiusi ne tik Lietuvos muzikos atlikėjus, čia koncertavo ir pasaulinio garso žvaigždės.
Parke, gamtos apsuptyje, taip malonu atsipalaiduoti ir pasinerti į koncertų metu skambančios muzikos garsus arba praleisti laiką su draugais. Dienos metu čia dažnai renkasi tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės tiesiog norėdami pailsėti ir pasėdėti ant žolės.
Vasaros metu parkas pagyvėja, jo centre šiltuoju metų laiku veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas ir nedidelis zoologijos sodas.
Į Vingio parką galima patekti pro du įėjimus: iš M. K. Čiurlionio ir iš Birutės gatvės. Netoliese, einant iš M. K. Čiurlionio gatvės pusės, stovi klasicistinė koplyčia, o šalia jos yra įsikūrę vokiečių karių kapai.
Trumpa istorija
160 hektarų plote, Neries upės vingyje, įsikūręs Vingio parkas, XV–XVI a. priklausė LDK didikams Radviloms, vėliau – vyskupui Ignui Masalskiui, dar vėliau – Vilniaus generalgubernatoriui Leontijui Beningsenui. Pastarasis parko pušyne pasistatė puošnius vasaros rūmus.
1919 m., atgimus Vilniaus universitetui, buvusio dvaro rūmuose buvo įkurtas botanikos sodas. XX a. viduryje sodą nuniokojo potvynis ir Antrasis pasaulinis karas. Atkuriant sodą didžioji jo dalis buvo perkelta į kitą vietą.
Go Vilnius inf.
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
" loading="lazy"/>
