2017-11-27 1276 Peržiūros

Kiekviename Vilniaus mikrorajone galime sutikti po kiemą slampinėjančius benamius šunis ir kates. Ateina žiema ir jiems išgyventi darosi vis sunkiau. Vieniems kaimynams jų gaila, o kiti bijo, kad šie nelaukti kiemo svečiai platina ligas. Tiek vieni, tiek kiti nori, kad jų kiemuose būtų kuo mažiau. Tad ką galime padaryti?

„neBrisius.lt“ projekto koordinatorė Elena Rutkauskaitė pastebi, kad Vilniuje kaip ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose beglobių gyvūnų mažėja, didelė dalis kačių yra sterilizuotos, šunis žmonės priglaudžia iš gyvūnų prieglaudų. Kur kas liūdnesnė situacija yra kaimuose, kur nėra nei švietimo, nei akcijų.

Žiemos nameliai katėms

Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įgyvendino idėją – pastatyti daugiabučių kiemuose beglobėms katėms skirtus specialius namelius. Tam buvo paruoštas ir su Vilniaus miesto savivaldybe suderintas brėžinys. Taip siekiama spręsti beglobių kačių priežiūros klausimus.

Šiuo projektu siekta integruoti verslo, visuomeninių organizacijų, įkalinimo įstaigų bei mokyklų pastangas kuriant medinius namelius beglobėms katėms. Rezultatas – pastatyti 45 ilgalaikiai žiemos nameliai.

Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, jei norite savo kieme statyti tokį kačių namelį, jo vietą ir brėžinį turite suderinti su savivaldybe. Be to, už kačių šėrimą atsakingas žmogus įpareigojamas pasirūpinti kačių sterilizacija ir kastraciją.

„Žmogus, atsakingas už kačių namelius, turi užtikrinti, kad visos kates būtų kastruotos bei sterilizuotos. Dažnai žmonės, šeriantys kates, jas sterilizuoja ir kastruoja iš savo pinigėlių, kaip ir maitina patys gaudami mažą pensiją“, – pasakojo Elena Rutkauskaitė.

„Pagauk – sterilizuok – paleisk“

Siekiant humaniškai mažinti benamių kačių skaičių ir stabdyti jų dauginimąsi, sukurta programa „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“. Organizacija „Lesė“ užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija.

Programą sudaro šie 5 žingsniai:

1 žingsnis: Kačių globėjas pasirašo šėrimo vietos nustatymo aktą seniūnijoje.

Seniūnija išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turėtų būti mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų. Po balkonais įrengti kačių šėrimo vietą nepatartina, nebent visi kaimynai su tuo sutinka. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą.

2 žingsnis. Globėjas kreipiasi į organizaciją „Lesė“ (jei reikalinga pagalba)

3 žingsnis: Globėjas arba organizacija „Lesė“ sugauna kates  

Kačių gaudymą gali vykdyti ir to rajono gyvūnų globėjas, ir organizacija „Lesė“. Gaudant benames kates, negalima jų kankinti. Turi būti užtikrinta, kad katė patirs kuo mažesnį stresą ir nebus padaryta žala jos sveikatai.

4 žingsnis: Katės vežamos sterilizuoti

Pagautos katės vežamos į veterinarijos klinikas, kur yra sterilizuojamos (patinai – kastruojami) ir vakcinuojamos nuo pasiutligės.

5 žingsnis: Katės paleidžiamos į savo buvusią teritoriją.

Po sterilizacijos ir skiepijimo katės paleidžiamos ten pat, kur ir buvo sugautos.  Jei katė sveika, ji paleidžiama 1–2 dienos po operacijos. Jeigu gyvūnui reikalinga medicininė pagalba, ji laikoma iki pasveikimo. Sterilizuotos katės skiriamasis ženklas – nukirptas ausies galiukas.

Prašymų vykdyti „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ sulaukiama itin daug. Visi yra registruojami į eilę. Anot, „Lesė“ atstovų, geriausias metas vykdyti kačių sterilizaciją yra vasario ir kovo mėnesiai, atšilus orams, ir liepos ir rugpjūčio mėnesiai, kai išauga pavasarinė kačiukų vada.

Sterilizacijos negalima atlikti sergančioms, besilaukiančioms bei maitinančioms katėms. Sergančioms katėms sterilizacija gali baigtis netgi mirtimi. Pagavus maitinančią katę ir norint ją sterilizuoti, reikėtų palaukti, kol kačiukai taps savarankiški (apie 1.5 mėn., kai pradės patys maitintis).

Ar savo kieme sutinkate benamių gyvūnų? Ką darote?